Marso panorama
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Jei buvo laikotarpių, kai klimatas išlaikė stabilų skystą vandenį, didelė tikimybė, kad Marse galėjo egzistuoti mikrobiologinė gyvybė – ir galbūt ji vis dar kažkur slepiasi, rašo „Live Science“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Akmuo, kurį mokslininkai pavadino „Frėjos pilimi“ (angl. Freya Castle), pasižymi iki šiol nematyta tekstūra.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Seniai prarastas palydovas gali paaiškinti, kodėl Marsas taip skiriasi nuo kitų uolingų Saulės sistemos planetų.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
„Mars Express“ aparatas nufotografavo regioną, esantį šalia vieno didžiausių Raudonosios planetos ugnikalnių šlaito.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Pirmą kartą netoli Marso pusiaujo esančių ugnikalnių viršūnėse aptiktas vandens įšalas.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Noctis Labyrinthus (liet. Nakties labirintas) nepanašus į nieką kitą Saulės sistemoje. Tai – maždaug 1190 km ilgio, 30 km pločio ir 6 km gylio Marso plyšių slėnio regionas, nusėtas smėlio kopų, kanjonų ir nuošliaužų.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Rugsėjo 8 dieną marsaeigis Perseverance Raudonojoje planetoje užfiksavo unikalios išvaizdos akmenis, kurie iš pažiūros primena pusiau perpjautą avokadą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Olimpo kalnas – tas, kuris Marse, o ne Graikijoje – yra aukščiausias Saulės sistemoje. Nuo papėdės iki viršūnės – net 22 kilometrai, daugiau nei dvigubai daugiau už aukščiausią Žemėje Mauna Loa.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuotas apsnigtas kraštovaizdis netoli pietinio Marso ašigalio, praneša Space.com.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
NASA marsaeigis „InSight“ išsiuntė galimai paskutinę žinutę iš Marso, kur jis vykdė istorijai svarbią misiją, siekdamas atskleisti Raudonosios planetos vidaus paslaptis.