Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau kartais pasitaiko išimčių – 2016 metais užfiksuotas sprogimas buvo dešimt kartų ryškesnis, nei įprastos supernovos. Tai yra energingiausia kada nors aptikta supernova. Supernovos metu išskiriama energija pasiskirsto į tris pagrindinius tipus: neutrinų srautą, kinetinę dujų energiją ir fotonus. Neutrinai praktiškai nesąveikauja su medžiaga. Fotonai pasiekia mūsų teleskopus ir leidžia apskaičiuoti sprogusios žvaigždės savybes. Dujos gali būti įgreitintos iki dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę; pasiekusios aplink žvaigždę buvusią medžiagą, jos sukuria stiprias smūgines bangas, kuriose kyla papildoma spinduliuotė. Iki šiol ryškiausios aptiktos supernovos išspinduliuodavo apie dešimtadalį visos savo energijos, o ši, SN2016aps, atrodo, išspinduliavo kone pusę. Anksčiau buvo aptikta keletas panašiai šviesių žybsnių, bet nebuvo įmanoma nustatyti, ar tai supernovos, ar aktyvių galaktikų branduolių suaktyvėjimo epizodai. SN2016aps įvyko tikrai ne savo galaktikos centre, todėl astronomai gali būti tikri, kad tai yra supernova. Tyrėjai teigia, jog tai greičiausiai yra porinio nestabilumo supernova – tokie sprogimai ištinka pačias masyviausias žvaigždes, kurių centre temperatūra išauga tiek, jog iš fotonų ima gimti elektronų-pozitronų poros, taip sumažėja slėgis, žvaigždė ima trauktis dėl gravitacijos, o jos išoriniai sluoksniai išsilaksto į šalis. Tyrimo rezultatai arXiv. |