Be pėdsako pradingo 2,5 mln. kartų už Saulę ryškesnė žvaigždė: pateiktos pirmosios hipotezės, kas čia galėjo įvykti

Kaip skelbia livescience.com, viena iš jų pateiktų priežasčių yra tikrai išskirtinė. Jie rašo, kad milžiniška žvaigždė užgeso ir virto juodąja skyle be pirminio supernovos sprogimo, o tai iš tiesų būtų „precedento neturinti“ žvaigždės... savižudybė.

„Mums veikiausiai pavyko užfiksuoti, kaip viena iš didžiausių žvaigždžių vietos Visatoje pamažu išnyksta naktyje“, – sakė vienas iš naujojo tyrimo autorių Dublino Trejybės koledžo astronomas Jose Grohas.

„Jeigu tai tiesa, tai galėtų būti pirmas atvejis, kai tokia milžiniška žvaigždė tokiu būdu nutraukia savo gyvenimą“, – sakė jo kolega Andrew Allanas.

Ši už maždaug 75 mln. šviesmečių Vandenio žvaigždyne esanti žvaigždė buvo gerai išstudijuota 2001–2011 metais. Išsipūtęs šviesulys buvo puikus kintamosios žvaigždės pavyzdys. Tokia žvaigždė artėja prie savo gyvavimo pabaigos ir jai būdingas neprognozuojamas ryškumo kintamumas. Tokios žvaigždės yra labai retos ir Visatoje iki šiol užfiksuotas tik nedidelis jų skaičius.

2019 metais A. Allanas su kolegomis tikėjosi pasinaudoti itin galingu Europos pietinės observatorijos teleskopu ir daugiau sužinoti apie tolimos kintamosios žvaigždės mįslingą evoliuciją, tačiau tik aptiko, kad žvaigždė, rodos, visiškai išnyko iš savo galaktikos.

Paprastai, kai žvaigždė, esanti gerokai didesnė už mūsų Saulę, pasiekia savo gyvavimo pabaigą, ji tampa didžiule sprogstančia žvaigžde – supernova. Tokio sprogimo tikrai neįmanoma nepastebėti, nes po dangų pasklinda jonizuotos dujos ir galingi spinduliai, kurie sklinda daugybę šviesmečių į visas kryptis. Po sprogimo tirštas po žvaigždės sprogimo likusių medžiagų debesis gali virsti juodąja skyle ar neutronine žvaigžde. Tačiau po minėtos žvaigždės dingimo nebuvo pastebėta jokios tokios spinduliuotės. Žvaigždė tiesiog išnyko.

Siekdami įminti šią mįslę, mokslininkai išanalizavo ankstesnius šios žvaigždės stebėjimo duomenis iš 2002-2009 metų. Jie nustatė, kad šiuo laikotarpiu žvaigždė išgyveno intensyvaus protrūkio laikotarpį ir gerokai spartesniu tempu nei įprastai „spjaudėsi“ žvaigždine materija. Mokslininkai rašo, kad kintamosios žvaigždės savo temperamentingame vėlyvajame amžiuje gali patirti daugybę tokių protrūkių, tad švyti ryškiau nei įprastai. Mokslininkai sako, kad protrūkis veikiausiai pasibaigė kažkuriuo metu po 2011 metų.

Tai gali paaiškinti, kodėl žvaigždė tuo ankstyvuoju stebėjimo laikotarpiu atrodė tokia ryški. Tačiau tai vis tiek nepaaiškina, kas nutiko po protrūkio ir kodėl žvaigždė dingo. Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad žvaigždė galėjo gerokai prigęsti po protrūkio, o vėliau ją uždengė tirštas kosminių dulkių šydas. Jeigu taip ir buvo, tuomet ateityje ši žvaigždė gali vėl pasirodyti.

Keistesnis ir gerokai įdomesnis potencialus paaiškinimas yra tas, kad ši žvaigždė po protrūkio taip ir neatsigavo, o vėliau ji virto juodąja skyle be supernovos stadijos. Tai būtų labai retas reiškinys, pripažįsta mokslininkai. Atsižvelgiant į spėjamą žvaigždės masę, ji galėjo sukurti juodąją skylę, kuri būtų 85-120 kartų didesnė už Saulės masę, nors kaip tai būtų galėję įvykti be matomos supernovos vis dar išlieka atviru klausimu.