Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Keistos plazmos tėkmės Saulės paviršiuje: aiškėja, nuo ko tai priklauso

2020-07-10 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (440)
    Share

Saulė nuolatos keičiasi – minučių, valandų ir ilgesniais laikotarpiais. Vienas pagrindinių yra 11 metų trukmės ciklas. Jo metu kinta dėmių skaičius žvaigždės paviršiuje, taip pat kinta ir jų padėtis – atsiradusios vidurinėse platumose, dėmės po truputį artėja prie pusiaujo, o ten išnyksta. Skirtingu ciklo metu dėmės ir atsiranda skirtingose vietose – iš pradžių toliau nuo pusiaujo, o ciklui intensyvėjant – vis arčiau jo.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujame tyrime atskleistas galimas šio cikliškumo paaiškinimas: dienovidinis medžiagos judėjimas išorinėje Saulės dalyje. Daugiau nei 22 metus trukusių stebėjimų, darytų antžeminiais ir kosminiais teleskopais, analizė parodė, kad medžiaga Saulėje juda iš šiaurės į pietus ir atgal. Judėjimas sudaro du sūkurius – vieną šiauriniame pusrutulyje, kitą pietiniame.

Kiekviename sūkuryje Saulės paviršiuje plazma juda ašigalių link, o gilesniuose sluoksniuose artėja prie pusiaujo. Judėjimo greitis yra labai nedidelis, palyginus su kitais, būdingais Saulėje: 50 km/val. paviršiuje, o gelmėse išvis vos 15 km/val. Identifikuoti tokį lėtą judėjimą padėjo helioseismologija – Saulės virpesių stebėjimai.

Garso bangos, sklindančios ta pačia kryptimi, kaip juda medžiaga, Saulę kerta greičiau, nei judančios priešinga kryptimi, taigi stebint bangų sklidimą galima įvertinti ir medžiagos judėjimą.

Įdomu, kad vieną ratą sūkurys apsuka per 22 metus – du Saulės aktyvumo ciklus, po kurių žvaigždės magnetinio lauko konfigūracija atsikartoja (kas antrame cikle magnetinis laukas apsiverčia). Taigi šis dienovidinis judėjimas neabejotinai susijęs su Saulės aktyvumu, nors kol kas neaišku, kaip tiksliai.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
130(7)
123(2)
97(0)
56(1)
55(0)
44(1)
36(0)
34(0)
22(0)
12(3)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)