Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Saulės sistemoje, tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, skrajoja asteroidai, vadinami kentaurais. Daugumos jų orbitos nėra stabilios – per maždaug šimtą milijonų metų jie turėtų pralėkti labai arti kurios nors planetos milžinės, kurios gravitacija nusvies asteroidą į naują orbitą. Saulės sistemos amžius gerokai didesnis – 4,5 milijardo. Taigi kentaurai negalėjo visą laiką skrieti savo orbitomis. Be to, dalies jų orbitos labai palinkusios į planetų orbitų plokštumą, o tai irgi byloja, kad jie negalėjo susiformuoti ten, kur yra dabar. Tuomet kaip jie atsirado? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Galimos dvi kilmės hipotezės – arba juos į šiandienines orbitas „įmetė“ ankstesnės artimos sąveikos su kitais kūnais, arba jie atlėkė iš už Saulės sistemos ribų. Naujame tyrime mokslininkai išnagrinėjo 19 pasvirusių kentaurų orbitų ir nustatė, kad jie turbūt yra tarpžvaigždinės kilmės. Naudodami skaitmeninius modelius, tyrėjai apskaičiavo, kaip jų orbitos galėjo kisti praeityje. Paaiškėjo, kad jos greičiausiai buvo stabilios visus 4,5 milijardo metų: net ir Saulės sistemos jaunystėje šie kūnai turėjo būti labai pasvirę į planetų orbitų plokštumą, tik jų atstumas nuo Saulės buvo didesnis, nei dabar. Tokiose orbitose jie negalėjo susiformuoti kaip Saulės sistemos dalis, taigi belieka vienintelis paaiškinimas – juos Saulė pasigavo iš kitos žvaigždės. Gali būti, kad tokių kūnų praeityje buvo ir daugiau, o dabar stebime tik nedidelę grupelę, išgyvenusią visus puspenkto milijardo metų. Tyrimo rezultatai arXiv. |