Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Teoriniai modeliai rodo, kad taip gali nutikti, jei žvaigždėje yra mažai metalų – sunkesnių už helį cheminių elementų. Panašu, kad dabar atrastas tokios tiesiogiai kolapsuojančios žvaigždės pavyzdys. Labai mažai metalų turinčioje Kinman nykštukinėje galaktikoje egzistavusi ypatingai ryški žvaigždė tiesiog pranyko. 2001-2011 metais galaktikos spektre buvo identifikuotas objektas, vadinamas Šviesia mėlyna kintančiąja žvaigžde (angl. Luminous Blue Variable, LBV). LBV yra labai masyvios, kartais net šimtą kartų už Saulę masyvesnės žvaigždės, artėjančios prie gyvenimo pabaigos. Tuo metu jos pučia stiprius vėjus, o jų šviesis reikšmingai kinta. Kinman galaktikoje aptikta LBV už Saulę buvo šviesesnė bent kelis milijonus kartų. Tačiau naujame galaktikos spektre, kuris išmatuotas pernai, nematyti jokių žvaigždės pėdsakų. Tai reiškia, kad jos šviesis sumažėjo daugybę kartų. Teoriškai įmanoma, kad ji sprogo supernova, tačiau Kinman galaktika reguliariai patenka į supernovų paieškos apžvalgų stebėjimo lauką, taigi tikimybė pražiopsoti sprogimą yra labai menka. Tyrimo autoriai identifikuoja dvi kitas galimybes: arba žvaigždė kolapsavo į juodąją skylę be supernovos sprogimo, arba anksčiau buvo matomas jos išsiveržimas, kuris dabar baigėsi. Pastaruoju atveju yra tikėtina, kad geresni Kinman galaktikos stebėjimai parodys, jog žvaigždė ten vis dar egzistuoja. Tyrimo rezultatai „arXiv“. |