Pirmą kartą parodė, kuo skiriasi aktyvios galaktikos nuo pasyvių: kuo ypatingi aktyvių galaktikų diskai?

Žinoma, tai susiję su dujų patekimu į galaktikos centrą, tačiau kokiu masteliu? Ar skirtumai pasireiškia tik centre, ar per visą galaktiką? Naujame tyrime pirmą kartą parodyta, kad skirtumai tarp aktyvių ir pasyvių spiralinių galaktikų matomi jų diskuose.

Pasirinkę 20 aktyvių galaktikų, kurių žvaigždžių masės kiek mažesnės, nei Paukščių Tako – tarp 10 ir 100 milijardų Saulės masių – tyrėjai rado kiekvienai jų po neaktyvią porininkę, kitaip tariant, galaktiką, kuri yra labai panašaus dydžio bei masės, tik neaktyvi. 16-oje porų aktyvios galaktikos diskas sukosi greičiau, nei neaktyvios. Daugiausiai šis skirtumas pasireiškė galaktikose, turinčiose skerses – visose 11-oje tokių porų aktyvi galaktika sukosi sparčiau.

Skirtumai negali būti aktyvaus branduolio poveikio diskui pasekmė, nes diskas į branduolio šviesį ar kuriamas tėkmes praktiškai nereaguoja dėl palyginus didelio atstumo ir tankio.

Taigi galima daryti išvadą, kad aktyviose galaktikose centro link krentančios dujos efektyviau atiduoda judesio kiekio momentą disko dujoms. Taip diskas įsukamas iki didesnio greičio, o krentančios dujos lengviau pasiekia centrą, nes „neužstringa“ besisukdamos kažkokiu atstumu nuo jo. Dujų judėjimą centro link gali sukelti nestabilumai pačiame diske, arba susiliejimai su mažomis galaktikomis – šių procesų šiame tyrime atskirti nepavyko.

Kaip bebūtų, šis atradimas gali reikšti, kad kai kurios galaktikos turi daugiau šansų tapti aktyviomis, nei kitos, ir šie skirtumai gali pasireikšti net dideliu – disko – mastu. Įprastai laikoma, kad kiekviena galaktika per savo gyvenimą aktyvi būna panašią dalį laiko, kaip ir kiekviena kita tokios pat masės ir formos galaktika, bet gali būti, kad tokį požiūrį teks pakeisti.

Tyrimo rezultatai arXiv.