| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Visatos jaunystėje pradeda formuoti žvaigždes, vėliau nustoja, o po keleto milijardų metų vėl pradeda formuoti iš naujo: naujas tyrimas atskleidė, kas dedasi nykštukinėse galaktikose
|
(
(
Visatoje žvaigždės sparčiausiai formavosi prieš dešimt milijardų metų, o vėlesniais laikais – vis lėčiau. Tačiau pavienėms galaktikoms ši tendencija dažniausiai negalioja: kai kurios žvaigždes sparčiai formuoja ir šiandien, kitos sustojo labai seniai, trečios formavo žvaigždes žybsniais, ir taip toliau. Nykštukinės galaktikos taip pat pasižymi didžiule žvaigždėdaros įvairove, o įdomiausios iš jų yra tos, kurios žvaigždes formavo Visatos jaunystėje, vėliau nustojo, o po keleto milijardų metų pradėjo formuoti iš naujo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame tyrime pristatomi skaitmeninių modelių rezultatai, paaiškinantys tokį elgesį. Apsiriboję galaktikomis, kurių šiandieninė žvaigždžių masė nesiekia milijono Saulės masių (palyginimui, Paukščių Take yra maždaug 200 milijardų Saulės masių žvaigždžių), tyrėjai galėjo pasiekti labai aukštą modelių raišką ir tyrinėti vos trijų parsekų dydžio regionus. Tai leido sekti, kaip dujos pabėga iš galaktikų ir jose kaupiasi bei kaip virsta žvaigždėmis. Ištirti keturi galaktikų modeliai ir jų variacijos. Visos galaktikos formuoja žvaigždes pačioje Visatos jaunystėje, bet po kelių šimtų milijonų metų rejonizacija – žvaigždžių ir aktyvių branduolių sukelta vandenilio jonizacija ir temperatūros išaugimas didžiojoje dalyje Visatos tūrio – sustabdo jose žvaigždėdarą. Vėliau trys iš keturių galaktikų po truputį kaupia dujas, bet formuoti naujas žvaigždes joms trukdo jau egzistuojančių žvaigždžių vėjai ir kartais sprogstančios supernovos. Galiausiai dvi iš trijų vėl ima formuoti žvaigždes, o trečioji tam yra per maža. Pagrindiniai skirtumai tarp galaktikų yra tamsiosios materijos halo masės augimo sparta ir skirtinga grįžtamojo ryšio procesų (ypač supernovų sprogimų) istorija, taigi net vidutiniais parametrais panašios galaktikos gali turėti labai skirtingas žvaigždėdaros istorijas. Šis rezultatas gerai atitinka stebėjimus ir padeda suprasti nykštukinių galaktikų įvairovę. Tyrimo rezultatai arXiv. | ||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
