Turbūt ekstremaliausia iki šiol aptikta egzoplaneta - ji prilygsta kai kurioms žvaigždėms

Tokios temperatūros, kurią pavyko išmatuoti Europos Kosmoso agentūros (ESA) orbitiniu teleskopu CHEOPS pakanka, kad uolienos ir metalai ne tik išsilydytų, bet ir pereitų į dujinę formą.

Ir nors egzoplaneta, pavadinta WASP-189b, nėra tokia karšta, kaip mūsų Saulės paviršius (6000 laipsnių Celsijaus), ji iš esmės yra tokia pat karšta, kaip ir kai kurios nykštukinės žvaigždės, rašo „Science Alert“.

WASP-189b identifikuojama kaip viena ekstremaliausių kada nors atrastų egzoplanetų. Aplink savo žvaigždę ji apskrieja per 2,7 dienos, ir viena planetos pusė yra visada atsukta į savo žvaigždę, o kitoje amžinai tvyro naktis. Planeta taip pat yra gigantiška – maždaug 1,6 karto didesnė už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį.

„WASP-189b mokslininkams yra ypač įdomi, nes tai yra dujų milžinas, skriejantis labai arti savo žvaigždės, – sako astrofizikė Monika Lendl iš Ženevos universiteto (Šveicarija). – Kol ji apskrieja žvaigždę, nepraeina nė trys dienos, ir ji yra 20 kartų arčiau savo žvaigždės nei Žemė prie Saulės“.

Tuo tarpu planetos žvaigždė HD 133122 yra 2000 Celsijaus laipsnių karštesnė už mūsų Saulę – ir viena karščiausių žinomų žvaigždžių, turinčių savo planetų sistemą. CHEOPS padarė įdomų atradimą: ši žvaigždė sukasi taip greitai, kad ties pusiauju net yra traukiama į išorę.

WASP-189b yra per toli (326 šviesmečiai) ir per arti HD 133112, kad būtų galima stebėti tiesiogiai – tačiau CHEOPS moka keletą triukų. Pirmiausia orbitinis teleskopas stebėjo egzoplanetą, kaip ji keliavo už savo žvaigždės – tai vadinama okultacija. Tada jis stebėjo, kaip WASP-189b pralėkė priešais savo žvaigždę – tai vadinama tranzitu.

Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai galėjo išsiaiškinti egzoplanetos ryškumą, temperatūrą, dydį, formą ir orbitos ypatybes – o taip pat ir šiek tiek papildomos informacijos apie žvaigždę.

„Žinomos tik kelios planetos, kurios sukasi apie tokio karštumo žvaigždes, ir ši sistema yra pati ryškiausia“, – pastebi M.Lendl.

Vienas iš klausimų, kuriuos kelia šis naujasis CHEOPS atradimas – tai, kaip WASP-189b išvis susiformavo: jos pasvirusi orbita rodo, kad planeta susikūrė toliau nuo HD 133112, o vėliau buvo prisitraukta.

Be to, kad šis naujas tyrimas pateikė labai daug duomenų, jis taip pat parodo, kad CHEOPS veikia taip, kaip ir buvo numatyta, ir viską atlieka puikiai – matuoja šviesą kosmoso gilumoje neįtikėtinai tiksliai.

Orbitinio teleskopo laukia dar daug misijų ir daug stebimų planetų. CHEOPSo surinkti duomenys gali mus išmokyti daugiau apie mūsų pačių Saulės sistemą – ir planetas už jos ribų.

„CHEOPSo pasiektas tikslumas yra fantastiškas, – sako planetų mokslininkas Heike'as Raueris iš DLR Planetos tyrimų instituto Vokietijoje. – Jau pradiniai matavimai rodo, kad prietaisas veikia geriau nei tikėtasi. Tai leis mums sužinoti daugiau apie tolimas planetas“.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Astronomy & Astrophysics“.