JAV bando paleisti į kosmosą paslaptingą palydovą: žinoma keletas detalių (Video)

Tokie įslaptinti paleidimai nėra labai reti. Kariuomenė ir įvairios žvalgybos agentūros palydovus ir kitus krovinius paprastai kelia į kosmosą niekam nepasakydamos, kam jie skirti. Tačiau žmonių smalsumą skatina bet kokios paslaptys – ir apie misiją, pavadintą NROL-44, yra žinoma keletas detalių.

Greičiausiai „signalų žvalgyba“

NROL-44 krovinys priklauso Nacionaliniam žvalgybos biurui (NRO) – žvalgybos skyriui, kuris prižiūri JAV žvalgybinius palydovus. NRO palydovai atlieka įvairiausias funkcijas – pavyzdžiui, fotografuoja didelės raiškos nuotraukas, radaru tyrinėja antžemines lokacijas ir ieško raketų paleidimo pėdsakų.

Tačiau šis paleidimas neatitinka nė vieno iš tokių profilių. NROL-44 bando iškelti krovinį į geosinchroninę orbitą – ir jis visada bus „pakibęs“ virš vieno Žemės taško.

Žemosiose orbitose palydovai planetą apskrieja daug kartų per dieną. Kad palyginus su apačioje besisukančia planeta palydovas liktų stacionarus, jis turi skrieti daugmaž 36 000 kilometrų aukštyje virš Žemės – kas, beje, sudaro 9,2 proc. atstumo iki Mėnulio. Tokiame aukštyje skraido GPS palydovai. Tarptautinė kosminė stotis, priešingai, skrieja apie 408 kilometrų aukštyje virš Žemės.

Palydovai, fotografuojantys didelės raiškos planetos vaizdus, linkę skrieti daugmaž kosminės stoties lygyje – tokiu būdu jie yra pakankamai arti, kad užfiksuotuose vaizduose matytųsi aiškios detalės. Pavyzdžiui, 2013 m. paleistas NRO palydovas, žinomas kaip USA-245, skrieja keliu, vedančiu jį virš ašigalių ir apie Žemę sukasi aukščio ribose tarp 276 ir 1010 kilometrų.

Geosinchroninė orbita greičiausiai yra per aukšta aukštos kokybės vaizdams. Tačiau kaip rašo „Spaceflight Now“, tai puiki vieta periminėti radijo bangas iš visų, kuriuos NRO nori šnipinėti.

Kad ir kas tai bebūtų, jis – sunkus

Tai – jau trečiasis skrydžio nukėlimas šioje misijoje. Pirmasis skrydis, turėjęs vykti rugpjūčio 29 d., buvo nutrauktas dėl aptiktos problemos raketoje, likus trims sekundėms iki starto. Antrąkart raketa rugsėjo 29 d. nepakilo dėl blogo oro, o trečiasis atidėjimas įvyko trečiadienio naktį, identifikavus raketų variklių paleidimo problemą likus septynioms sekundėms iki starto.

ULA – tai bendras „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ projektas palaipsniui nutraukia „Delta IV Heavy“ vystymą – tačiau tai vis dar yra viena galingiausių JAV raketų. Vienintelė raketa, kuri gali iškelti daugiau masės į kosmosą, yra „SpaceX Falcon Heavy“.

Tiksli keliamo palydovo masė nėra žinoma, tačiau „Delta IV Heavy“ iki pat geosinchroninės orbitos gali nugabenti iki 6750 kilogramų krovinio. Kaip skelbia „Space News“, kiekvienas toks sunkiosios raketos paleidimas NRO kainuoja 440 milijonų dolerių – taigi, biuras greičiausiai naudoja „Delta IV Heavy“ tik toms užduotims, kurioms reikia tiek daug keliamosios galios. Nes pigesnių raketų, galinčių gabenti krovinius į geosinchroninę orbitą, tikrai yra – pavyzdžiui, „Atlas-V“ , kurios paleidimas kainuoja 110 mln. JAV dol. Tik ši raketa gali gabenti žymiai mažiau krovinio.

Parengta pagal „Live Science“.