Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Žemės ežerai ir didesni vandens telkiniai dažnai yra sluoksniuoti – viršuje šiltas vanduo, apačioje šaltas. Nors sluoksniai sudaryti iš to paties cheminio junginio, jie maišosi menkai. Saturno palydove Titane irgi yra ežerų, tik jie sudaryti daugiausiai iš metano ir etano, taip pat yra skysto azoto. Šių trijų skysčių sąveika gali Titano ežerams suteikti labai įdomių savybių. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame tyrime tai nagrinėjama skaitmeniniais modeliais. Apskritai metanas yra lengvesnis už etaną, tačiau Titano sąlygomis metane gali ištirpti daug azoto, kurio molekulės sunkesnės, ir šis mišinys gali nusėsti į ežerų dugną. Likęs grynas metanas iš paviršinių sluoksnių nesunkiai išgaruoja, tad ežerų paviršiniuose sluoksniuose šio junginio gali praktiškai nelikti. Įdomu, kad galutinė struktūra labai priklauso nuo temperatūros: jei ji viršija 86 kelvinus (maždaug -187 Celsijaus laipsnius), seklių ežerų skystis susimaišo į vientisą, o jei yra žemesnė nei 84 kelvinai, susiformuoja du atskirti sluoksniai. Esant tarpinėms temperatūroms, sluoksniuota struktūra gali susidaryti epizodiškai. Garavimas taip pat gali stipriai padidinti ežerų temperatūros netolygumus, lyginant su vidutine paviršiaus temperatūra. Šie rezultatai rodo, kad Titano ežerai gali būti labai sudėtingos ekosistemos, tačiau patikrinti jų teisingumą prireiks daug laiko – kol kas planuojama vienintelė misija į Titaną, Dragonfly, ten nusileisti turėtų tik 2037 metais. Tiesa, iki tada gali pavykti Titano ežerus ir atmosferos sąlygas neblogai atkurti Žemės laboratorijose. Tyrimo rezultatai arXiv. |