Istorinė misija: NASA zondas „bakstelėjo“ asteroidą Bennu, kad paimtų grunto mėginių (Video)

Šiam „prisilietimo ir pabėgimo“ manevrui vadovavo bendrovės „Lockheed Martin Space“ specialistai Denveryje, Kolorado valstijoje. 18 val. 12 min. vietos (trečiadienį 1 val. 12 min. Lietuvos) laiku skrydžio valdymo centras pranešė: „Patvirtintas prisilietimas. Imami mėginiai.“

Ši žinia labai nudžiugino misijos mokslininkų komandą.

Istorinei misijai buvo ruošiamasi 12 metų, bet ji buvo priklausoma nuo kritinio 16 sekundžių laikotarpio, kai zondas turėjo atlikti rizikingą autonominį manevrą ir paimti vertingą krovinį: mažiausiai 60 gramų purios paviršiaus uolienos – regolito. Mokslininkai tikisi, kad šis mėginys padės geriau suprasti Saulės sistemos kilmę.

Jeigu „Osiris-Rex“ sėkmingai sugrįš 2023 metų rugsėjį, jo atgabentas nežemiškos medžiagos mėginys bus didžiausias nuo NASA astronautų skrydžių į Mėnulį laikų.

„Manome, kad mums gali pavykti parsigabenti Saulės sistemos kūdikystės nuotrauką, [atskleidžiančią], kokia buvo mūsų chemija prieš milijardus metų“, – sakė NASA mokslininkė Michelle Thaller.

„Ieškome ten į mūsų pačių šaknų – būtent todėl nukeliavome taip toli, kad parsigabentume gabalėlį Bennu“, – aiškino ji.

Didelio šeimyninio automobilio dydžio kosminio aparato greitis sumažėjo iki 10 cm per sekundę, jam baigiant priartėti prie vadinamojo Lakštingalos kraterio, esančio ties 490 metrų skersmens asteroido Šiaurės ašigaliu.

Šis dangaus kūnas yra nedaug didesnis už Niujorko dangoraižį „Empire State Building“.

„Osiris-Rex“ nuleido kibernetinį manipuliatorių į numatytą mėginio ėmimo zoną, kurios skersmuo – tik aštuoni metrai. Iš manipuliatoriaus buvo paleista suspausto azoto čiurkšlė, kad dujos pakeltų paviršiaus medžiagos ir būtų galima ją surinkti.

Atlikęs šią operaciją zondas įjungė variklius ir atitolo nuo Bennu paviršiaus. Mokslininkai šį manevrą žaismingai pavadino „bakstelėjimu“.

Skrydžio valdymo centras apie tai sužinojo tik praėjus 18,5 minutės, nes tiek laiko reikėjo radijo signalams sugrįžti nuo asteroido, didžiąją laiko dalį skriejančio tarp Veneros ir Marso orbitų.

Pirmųjų nuotraukų tikimasi sulaukti trečiadienį, kai zondas atitols nuo asteroido ir galės sparčiau siųsti informaciją.

Vis dėlto teks palaukti iki šeštadienio, kol paaiškės, ar „Osiris-Rex“ sėkmingai paėmė pageidaujamo dydžio grunto mėginį.

Mokslininkams pakaktų 60 gramų šios medžiagos, bet aparatas gali gabenti maždaug iki 2 kg krovinį.

Jeigu paaiškėtų, kad mėginio dydis nepakankamas, jis vėl bandytų pakartoti prisilietimą 2021 metų sausio 21 dieną atsarginėje vietoje ties asteroido pusiauju, kur paviršiuje matyti mažiau akmenų.

„Rozetos akmuo“

Mokslininkus domina Saulės sistemos asteroidų fizinė ir cheminė sudėtis, nes jie yra sudaryti iš tokių pačių medžiagų, ir kurių formavosi planetos.

Šie dangaus kūnai yra „tarsi Rozetos akmuo – kažkas, kas yra ten ir pasakoja istoriją apie visos mūsų Žemės ir Saulės sistemos istoriją per pastaruosius milijardus metų“, – sakė NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas.

Laboratorijos Žemėje galės daug nuodugniau išanalizuoti grunto dalelių fizines ir chemines ypatybes, sakė NASA planetologijos padalinio direktorė Lori Glaze.

Ne visi mėginiai bus išanalizuoti iš karto – panašiai, kaip ir uolienos, pargabentos iš Mėnulio „Apollo“ astronautų. NASA iki šiol yra ištyrusi ne visus šiuos pavydžius, nors po tų skrydžių praėjo 50 metų.

NASA pasirinko Nabu, nes šis asteroidas yra gana arti ir yra senas. Mokslininkai apskaičiavo, kad jis susidarė per pirmuosius 10 mln. Saulės istorijos gyvavimo metų. Manoma, kad Saulė įsižiebė ir planetos pradėjo formuotis maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.

„Osiris-Rex“ prie asteroido priskriejo 2018 metų pabaigoje. Tuo metu projekto komanda nustebo gavusi nuotraukų, kad Nabu paviršių dengia žvirgždas ir akmenys, kai kurie – iki 30 metrų aukščio.

Praeitais metais Japonija tapo pirmąja šalimi, kurios aparatas prisilietė prie asteroido paviršiaus. Zondas „Hayabusa2“ paėmė dulkių pavyzdžių nuo asteroido Riugu (Ryugu) ir dabar jau skrieja atgal į Žemę.