Nežemiška gyvybė Saulės sistemoje
.
(0)
2024-09-18
7
Kosminis aparatas „Cassini” tyrė Saturną ir jo palydovus 13 metų. 2017 metais jis atsitrenkė į planetą, tačiau prieš tai suspėjo surinkti ir perduoti ledo dalelių mėginius iš vieno iš išorinių Saturno žiedų, kurie, mokslininkų nuomone, atkeliavo iš Encelado – dujinio milžino palydovo.
(0)
2024-05-06
9
Spekuliacijos, kad už mūsų planetos ribų egzistuoja kokia nors nežemiška gyvybė, siekia senovės Graikijos ir Romos laikus, tačiau žmonėms vis dar nepavyko su ja užmegzti kontakto.
(0)
2024-04-20
10
Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro įtrūkimus Europos ledynuose.
(0)
2024-04-02
15
Ar gali Veneroje egzistuoti gyvybė? Nors planetos paviršius, kepinamas daugiau nei 400 laipsnių karščio, netinkamas ne tik gyviems organizmams, bet ir praktiškai jokioms molekulėms, 30-50 km aukštyje plytintys debesys gali suteikti daug palankesnę terpę.
(0)
2024-02-28
8
Saturno palydovas Titanas žymus tuo, kad yra vienintelė Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, turinti jūrų, ežerų ir upių bei skysčių apytakos ratą.
(0)
2023-12-28
6
Saturno palydovas Enceladas laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje.
(0)
2023-12-23
12
Saturno palydovas Enceladas laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje.
(0)
2023-11-15
4
Saturno palydovas Enceladas turi popaviršinį vandenyną, o jame vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos.
(0)
2023-11-02
12
Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie susiformavo pačioje nykštukinėje planetoje.
(0)
2023-08-21
18
Žmonės ugnį naudoti pradėjo prieš maždaug du milijonus metų. Nuo tada ši mūsų technologinė palydovė nepamainomai prisidėjo prie civilizacijų atsiradimo ir augimo. Žemdirbystė, metalurgija, apsisaugojimas, netgi elementarus išgyvenimas už tropikų – už viską galime būti dėkingi ugniai.
(2)
2023-08-13
7
Praėjo daugiau nei 60 metų nuo pirmųjų bandymų aptikti nežemiškų civilizacijų radijo signalus, bet kol kas visos paieškos bevaisės. Na, jos davė įdomių rezultatų, bet tai nebuvo protingos nežemiškos gyvybės žinutės. Kodėl? Gali būti, kad nemokame ieškoti, mūsų detektoriai per silpni, ar panašios priežastys.
(0)
2023-05-07
13
Tai – išties nelengvas klausimas. Šiuo metu nėra jokių gyvybės kitose planetose įrodymų, tačiau Visata yra didelė ir atrodo mažai tikėtina, kad iš trilijonų planetų, kurios, kaip manoma, egzistuoja mūsų 13,8 mlrd. metų senumo visatoje, tik Žemėje kada nors atsirado gyvybė (šis neatitikimas tarp visatos platybių ir įrodymų apie ateivių gyvybę trūkumo vadinamas Fermio paradoksu). Taigi, nežemiškos kilmės gyvybės paieška yra rimtas reikalas, o mokslininkai vis geriau išmano, kaip ieškoti ateivių.
(0)
2023-03-26
7
Kur Marse geriausia ieškoti gyvybės? Į šį klausimą atsakyti gali padėti ir mašininio mokymo algoritmai. Žemėje gyvybė keičia savo aplinką – tiek makroskopiniu, tiek mikroskopiniu lygiu. Tuos pokyčius teoriškai įmanoma pamatyti ir iš paukščio skrydžio, bet praktikoje atskirti juos sudėtinga ir užtrunka daug laiko.
(1)
2023-02-23
8
Marsą tyrinėjame jau ne vienerius metus, tačiau gyvybės pėdsakų jame – nematyti. Naujame tyrime pateikiamas paprastas paaiškinimas, kodėl nežemiškos gyvybės paieškos yra tokios nesėkmingos.
(0)
2022-12-23
10
Prieš porą dešimtmečių dauguma mokslininkų galvojo, kad Marsas visiškai geologiškai neaktyvus. Visgi pastaruoju metu randama vis daugiau įrodymų, jog Raudonosios planetos gelmės dar palyginus neseniai buvo aktyvios, o gal tokios yra ir dabar.
