Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kai žmonės nukeliaus į Marsą ir norės ten apsigyventi, jiems reikės maisto. Atlikta jau nemažai tyrimų, kaip būtų galima auginti augalus Marso regolite, tačiau praktiškai niekas dar netyrinėjo, kaip Marso sąlygomis elgtųsi pati dirva, praturtinta žemiškais mikrobais ar maistinėmis medžiagomis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Silpnesnė gravitacija, stipresnė energinga spinduliuotė bei retesnė atmosfera – pagrindiniai efektai, galintys pakeisti dirvą. Spalio pradžioje eksperimentas, skirtas užpildyti šią žinių spragą, iškeliavo į Tarptautinę kosminę stotį. „Dirvos sveikatos kosmose“ („Soil Health in Space“) eksperimento tikslas yra įvertinti, kaip mikrogravitacijos sąlygomis kinta grybų bei bakterijų suformuoti dirvos grumstai. Grumstų dydžių pasiskirstymas labai svarbus, nes jis nulemia, kaip gerai dirva sudrėksta ir kaip joje įsitvirtina augalų šaknys. Taip pat grumstuose esančios organinės medžiagos ilgiau išlieka nesuirusios, todėl dirva išlieka derlinga ilgą laiką. Eksperimento metu bus tikrinama, kaip formuojasi ir išlieka įvairaus dydžio grumstai trijose skirtingos sudėties dirvose: durpingoje, gausioje organinių medžiagų ir molingoje. Bus nagrinėjama dirvos raida esant skirtingai drėgmei, maistinių medžiagų kiekiui bei galimybei laisvai skrajoti mikrogravitacijoje. Jei paaiškės, kad dirva vystosi analogiškai, kaip ir Žemėje, bus galima tikėtis panašių rezultatų ir Marse. Geresnis supratimas apie dirvos vystymąsi ekstremaliomis sąlygomis gali padėti ir Žemėje, siekiant žemdirbystę padaryti tvaresnę. Plačiau apie tyrimus ir bendrą koncepciją skaitykite Deep Space Ecology tinklalapyje. |