Kiek vandens yra Mėnulyje? Naujausias atradimas ir kuo jis pasitarnaus kelionėse į Žemės palydovą

Ilgą laiką buvo galvojama, kad vanduo gali kauptis dideliuose krateriuose prie palydovo ašigalių, mat jų dugno niekad neapšviečia Saulė, taigi ten gali susiformuoti dideli vandens ledo klodai. Visgi naujieji atradimai rodo, kad vandens Mėnulyje greičiausiai yra kiek daugiau, o paplitęs jis plačiau, nei manyta iki šiol.

Pirmasis atradimas – vandens molekulių signalas iš Saulės apšviesto Klavijaus kraterio dugno. Įdomių ten galimai egzistuojančio vandens požymių buvo atrasta ir prieš porą metų, bet tie požymiai rodė tik hidroksilo (vandenilio ir deguonies) jungtį, kuri gali egzistuoti ir kituose junginiuose, nei vanduo.

Dabartinis atradimas patvirtina, kad ten yra vandens molekulių. Jų nėra daug – mažiau nei pusė gramo viename kilograme paviršiaus dulkių – tad tikėtis Mėnulyje rasti balą neverta. Be to, tai greičiausiai yra lokalus reiškinys šiame krateryje, o ne visame Mėnulio paviršiuje.

Visgi šis atradimas parodo, kad vanduo net ir tokiomis nedėkingomis sąlygomis, kaip Saulės apšviestas Mėnulio paviršius, gali išsilaikyti.

Antrasis atradimas susijęs su šešėliais, dengiančiais dalį paviršiaus prie Mėnulio ašigalių. Tyrėjai įvertino, kiek šešėlių kuria mažyčiai krateriai ar rieduliai ir apskaičiavo, kad jie sudaro bent 10-20% vido nuolatinių šešėlių ploto.

Kitaip tariant, dalis vandens ledo Mėnulyje gali būti ne gilių kraterių dugne, bet tiesiog gulėti ant paviršiaus. Abu atradimai gali pasirodyti naudingi žmonių misijoms į Mėnulį. Joms reikės daug vandens – ir žmonėms gerti, ir pasigaminti raketiniam kurui bei kitoms medžiagoms.

Taigi lengvesnis vandens prieinamumas yra labai gera žinia. Aišku, kol kas nežinia, ar tikrai vandenį išfiltruoti iš regolito ar surinkti po gabaliuką iš mažų kraterių bus lengviau, nei ištraukti iš gilių tamsių kraterių, bet tą sužinosime per keletą metų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy: Klavijaus krateris ir maži šešėliai.