Kitas Saulės ciklas bus vienas stipriausių? Nauji tyrimai neigia NASA prognozes

Tai tiesiogiai prieštarauja oficialiai NASA ir NOAA (JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija) prognozuojamai Saulės orų prognozei – tačiau, jei tokia versija pasitvirtintų, tai galėtų patvirtinti teoriją apie Saulės aktyvumo ciklus, prie kurios mokslininkai dirbo daugelį metų.

„Mokslininkai stengiasi numatyti saulės dėmių ciklų ilgį ir stiprumą, bet mums dar trūksta supratimo apie ciklą valdantį mechanizmą, – sako Saulės fizikas Scottas McIntoshas iš JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro. – Jei mūsų prognozė pasitvirtins, turėsime įrodymų, kad mūsų idėja, aiškinanti vidinį Saulės magnetinį mechanizmą, juda teisingu keliu“.

Saulės aktyvumo lygiai iš tikrųjų yra gana smarkiai kintantys, o jos aktyvumo ciklai yra susieti su jos magnetiniu lauku.

Kas 11 metų Saulės ašigaliai keičiasi vietomis: pietūs tampa šiaure, o šiaurė – pietumis. Neaišku, kas tai paskatina, tačiau žinome, kad ašigaliai apsikeičia tada, kai magnetinis laukas yra silpniausias.

Kadangi Saulės magnetinis laukas kontroliuoja žvaigždės aktyvumą – Saulės dėmes (laikinas stiprių magnetinių laukų sritis), Saulės pliūpsnius ir vainiko masių išstūmimus (sukurtus magnetinio lauko linijoms išsiskiriant ir vėl susijungiant), šis ciklo etapas pasireiškia kaip minimalaus aktyvumo laikotarpis – ir tai vadinama Saulės minimumu.

Kai ašigaliai apsikeičia, magnetinis laukas sustiprėja, ir Saulės aktyvumas pakyla iki maksimumo – iki naujo ašigalių apsikeitimo.

Paprastai mes stebime Saulės minimumus atidžiai stebėdami Saulės aktyvumą – ir analizuodami tai, kaip jis klostėsi. Pagal šiuos duomenis, lig šiol naujausias Saulės minimumas įvyko 2019 m. gruodį, ir dabar mes esame 25-ajame Saulės cikle bei artėjame link maksimumo.

Pasak NASA ir NOAA, tikimasi, kad tai bus ramus maksimumas, ir 2025 liepą Saulės dėmių pikas sieks apie 115. Tai yra gana panašu į 24 Saulės ciklą, kai Saulės dėmių buvo 114.

Kitoks skaičiavimas

Tačiau S.McIntoshas ir jo kolegos mano kitaip. 2014 m. jis su kolegomis paskelbė straipsnį, kuriame aprašomi jų Saulės stebėjimai pagal 22 metų ciklą.

Tai jau seniai laikoma pilnutiniu Saulės ciklu, kai ašigaliai sugrįžta į pradinę padėtį – tačiau S.McIntoshas pastebėjo kažką įdomaus. Maždaug kartą per 20 metų ekstremalių ultravioletinių spindulių blyksniai, vadinami vainikiniais ryškiaisiais taškais, pajuda iš ašigalių ir nukeliauja pusiaujo link – kur ir susitinka.

Panašu, kad šių ryškių taškų judėjimas vidutinėse Saulės platumose sutampa su saulės dėmių aktyvumu.

Šie ryškūs taškai, S.McIntosho manymu, yra susieti su magnetinių laukų juostomis, kurios apgaubia Saulę ir sklinda nuo ašigalių iki pusiaujo, kas maždaug 11 metų.

Kadangi taškai turi priešingą poliškumą, susitikę Saulės pusiaujyje, jie neutralizuoja vienas kitą – įvyksta tai, ką tyrėjai vadina terminacija (angl. terminator). Šie terminaciniai momentai (angl. terminator events) žymi saulės magnetinio ciklo pabaigą ir kito pradžią.

Bet jie ne visada užima vienodai laiko. Kartais, kai pasiekia vidutines platumas, magnetinės juostos sulėtėja – o tai reiškia, kad laiko tarpas tarp terminacinių momentų skiriasi. Komanda pastebėjo, kad egzistuoja koreliacija tarp terminacinius momentus skiriančio laiko tarpo ir kito Saulės maksimumo intensyvumo.

„Pažvelgę į 270 metų trukmės terminacinių momentų stebėjimus, matome, kad kuo ilgesnis laikas tarp terminacijų, tuo silpnesnis būna kitas ciklas“, – sako Merilendo universiteto (JAV) astronomas Bobas Leamonas. – Ir atvirkščiai: kuo trumpesnis laikotarpis tarp terminacijų, tuo stipresnis kitas saulės ciklas“.

Ilgiausias įrašuose užfiksuotas laikotarpis tarp terminacijų buvo 4-asis Saulės ciklas, trukęs daugiau nei 15 metų. Po jo sekė garsusis Daltono minimumas – 5-asis Saulės ciklas, kurio metu buvo tik 82 Saulės dėmės, ir 6-asis Saulės ciklas su 81 Saulės dėme.

Tačiau po trumpesnių saulės ciklų – tų, kurie būna trumpesni nei 11 metų – seka maksimumai, kurių Saulės dėmių pikai gerokai viršija 200 Saulės dėmių.

Pagal S.McIntosho mokslininkų komandos duomenis, 23-asis saulės ciklas buvo gana ilgas, jis truko beveik 13 metų. 24-asis saulės ciklas buvo daug ramesnis, nei prieš tai vykę ciklai, bet taip pat labai trumpas – 10 metų trukmės. Jei komandos analizė yra tiksli, iki kito dešimtmečio vidurio turėtume pamatyti daugybę Saulės dėmių.

Tačiau yra tik vienas būdas tai sužinoti – turime sulaukti ir pamatyti. Tačiau S.McIntoshas ir jo komanda yra įsitikinę, kad teisingai interpretuoja Saulės veiklą. Ir jei jie teisūs, tai suteiks mums visiškai naują metodiką, leidžiantį suprasti, kaip veikia Saulė.

„Nustačius terminacinius momentus istoriniuose įrašuose, modelis tampa akivaizdus, – sako S.McIntoshas. – Ramus 25-asis Saulės ciklas, kaip prognozuoja bendruomenė, būtų visiškas nukrypimas nuo visko, ką duomenys mums yra parodę iki šiol.

Parengta pagal „Science Alert“.