Žemė ką tik pasiekė savo arčiausiai Saulės esantį orbitos tašką: kaip Žemė keičiasi būdama perihelyje bei afelyje ir kokia tikroji metų laikų egzistavimo priežastis

Esant periheliui, Žemės greitis orbitoje aplink Saulę yra didesnis nei afelyje (apie 30 287 km/s, palyginti su 29 291 km/s). Šis skirtumą lemia Žemės orbitos ekscentriškumas. Taigi Šiaurės pusrutulio žiema ir tuo pačiu metu Pietų pusrutulio vasara yra patys trumpiausi metų laikai, kai Žemė nuo gruodžio saulėgrįžos sukasi iki lygiadienio kovo mėnesį.

Šiaurės pusrutulyje vasaros sezonas (birželio saulėgrįža iki rugsėjo lygiadienio) trunka beveik penkiomis dienomis ilgiau nei mūsų žiemos sezonas. Be abejo, atitinkami sezonai Pietų pusrutulyje yra priešingi. Pietų pusrutulio žiema yra beveik penkias dienas ilgesnė nei pietinio pusrutulio vasara.

Nemažai žmonių mano, kad metų laikų egzistavimas yra susijęs su Žemės atstumo nuo Saulės kitimu, kai ji juda savo orbitoje. Tikroji metų laikų egzistavimo priežastis yra Žemės sukimosi ašies pasvirimas.

Tai nereiškia, kad Žemės orbitos forma neturi įtakos temperatūrai. Pavyzdžiui, tai gali prisidėti prie to, kad vasara pietų pusrutulyje bus karštesnė nei šiaurėje, nors tai nėra vienintelis poveikis. Žemės paviršiuje yra didelė Šiaurės ir Pietų asimetrija: pavyzdžiui, Pietų pusrutulyje yra daug didesnė vandenyno dalis, kuri švelnina temperatūrų skirtumą, atsirandančią dėl saulės šildančio poveikio. Klimatas yra netiesinė sistema, apimanti cirkuliuojančias oro ir vandenynų sroves, kurios sudėtingais būdais ir skirtingu laiku reaguoja ne tik į saulės poveikį, bet ir į daugelį kitų parametrų, įskaitant atmosferos sudėtį (ypač vandens garų kiekį).

Datos, kai Žemė pasiekia kraštutinius savo orbitos taškus (apsidus), nėra nustatytos dėl jos orbitos ekscentriškumo pokyčių, todėl trumpuoju laikotarpiu datos gali skirtis iki 2 dienų kiekvienais metais. Kiekvienais metais perihelio atstumas taip pat šiek tiek skiriasi. Tačiau yra ilgalaikė tendencija, kad perihelis atsiras vėliau kitais metais. Pavyzdžiui, 1246 m. ​​gruodžio saulėgrįža buvo tą pačią dieną kaip ir Žemės perihelis. Nuo tada perihelio ir afelio datos kas 58 metus vidutiniškai nukrypo viena diena, ir ši tendencija išliks. Tai reiškia, kad iki 6430 m. perihelio ir kovo lygiadienio laikas sutaps.