Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kosmose atrastas objektas mokslininkams neduoda ramybės - turimi modeliai niekaip nepaaiškina jo elgesio

2021-01-07 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (110)
    Share

Neutroninės žvaigždės, kurios labai greitai sukasi aplink ašį, nesutampančią su magnetine ašimi, švyti tarsi kosminiai švyturiai. Stebint iš šalies, žvaigždė žybteli du kartus per sukimosi periodą, kai į mus atsisuka vienas ar kitas magnetinis ašigalis. Atrodo, tarsi ji pulsuotų, todėl tokie objektai vadinami pulsarais.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Detaliai stebint spinduliuotę pulsų metu ir tarp jų, galima padaryti įvairių išvadų apie medžiagos struktūrą pulsaro paviršiuje bei aplink jį, taip pat apie magnetinio lauko konfigūraciją. Per dešimtmečius trunkančius pulsarų tyrimus sukurtas ne vienas modelis, neblogai paaiškinantis žinomų pulsarų savybes. Bet dabar atrastas objektas, kurio pulsų paaiškinti turimais modeliais nepavyksta.

Pulsaras PSR B1929+10, nutolęs nuo mūsų apie 360 parsekų, yra vienas artimiausių Žemei. Aplink savo ašį jis apsisuka per 0,2265 sekundės, o vieno sukimosi metu stebimi du žybtelėjimai: pagrindinis pulsas ir tarpinis pulsas.

 

Nuo 2018 metų rugsėjo iki 2019-ųjų lapkričio vykdytų radijo stebėjimų metu užfiksuoti daugiau nei 20 tūkstančių pulsaro žybsnių, o tai leido beprecedentiškai tiksliai išanalizuoti jų kitimą laikui bėgant. Paaiškėjo, kad abiejų žybsnių intensyvumas kinta periodu, dvylika kartų viršijančiu sukimosi periodą. Tai nėra netikėta, tokia amplitudės moduliacija stebima ne viename pulsare.

Taip pat normali yra ir koreliacija tarp pagrindinio bei tarpinio pulsų moduliacijų: jie abu sustiprėja beveik vienu metu. Bet ne visai tuo pačiu: pagrindinio pulso amplitudė išauga maždaug vienu periodu vėliau, nei tarpinio.

 

Dar įdomiau yra tai, kad laiko tarpas tarp pagrindinio ir tarpinio pulso yra vienodas nepriklausomai nuo radijo bangų dažnio, kuriuo vykdomi stebėjimai. Tokia situacija paprastai stebima vadinamuoju „vieno poliaus“ atveju, kai abu pulsai atsklinda iš vieno magnetinio ašigalio. Bet tada būtų galima tikėtis, kad moduliacija bus tiksliai vienoda abiem pulsams. Taigi kol kas PSR B1929+10 savybių paaiškinti neįmanoma.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(9)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
130(7)
123(2)
97(0)
56(1)
55(0)
44(1)
36(0)
34(0)
22(0)
12(3)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)