(Ne)sėkmė: galingiausios žmonijos istorijoje raketos variklių bandymas įvyko, bet ne toks, kaip planuota (Video)

Bandymas Misisipėje įsikūrusiame Stenniso (Steniso) kosmoso centre turėjo trukti kiek ilgiau nei aštuonias minutes, nes tiek pat varikliai turės veikti per tikrąjį skrydį, tačiau jie išsijungė vos minutė po įjungimo.

„Komandos vertina duomenis, siekdamos nustatyti, dėl ko pirma laiko išsijungė varikliai, o paskui apsispręs dėl tolesnių veiksmų“, – rašoma NASA pranešime.

Raketa SLS yra skirta nešti erdvėlaivius per misijas „Artemis“, kurių metu amerikiečių astronautai vėl apsilankys Mėnulyje.

„Šeštadienio bandymas buvo svarbus žingsnis į priekį siekiant užtikrinti, kad pagrindinė SLS raketos pakopa būtų paruošta misijai „Artemis I“ ir tinkama įgulos nariams skraidinti per būsimas misijas“, – pareiškė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas).

„Nors varikliai neveikė visą [planuotą] laikotarpį, komanda sėkmingai įvykdė atvirkštinį skaičiavimą, paleido variklius ir gavo vertingų duomenų, padėsiančių mums rengti ateities planus“, – pridūrė jis.

Variklio išsijungimo priežastis kol kas nenustatyta, tačiau SLS programos vadovas Johnas Honeycuttas (Džonas Hanikatas) žurnalistams sakė, kad mokslininkai pastebėjo žybtelėjimą vieno iš variklių šiluminės apsaugos dangoje, ir šiuo metu analizuoja turimus duomenis.

„Mano nuomone, komanda šiandien daug nuveikė, daug sužinojome apie aparatą“, – pabrėžė J. Honeycuttas.

NASA misija „Artemis I“, skirta išbandyti SLS ir bepilotį erdvėlaivį „Orion“, turėtų įvykti iki šių metų pabaigos.

Planuojama, kad 2023 metais per kitą misiją – „Artemis II“ – astronautai pasieks Mėnulio orbitą, bet jame neišsilaipins. Per misiją „Artemis III“ astronautai, tarp jų – pirmoji moteris, bus pasiųsti į Mėnulį 2024-aisiais.

Pagal „Artemis I“ pritaikytą konfigūraciją SLS bus 98 m aukščio – aukštesnė už Laisvės statulą – ir galingesnė už raketas „Saturn V“, naudotas misijose „Apollo“, per kurias Mėnulyje išsilaipino pirmieji astronautai.

NASA galutinis tikslas yra iki šio dešimtmečio pabaigos įsteigti Mėnulyje bazę „Artemis Base Camp“. Tai yra ambicingas planas, pareikalausiantis dešimčių milijardų dolerių finansavimo ir išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) bei Kongreso patvirtinimo.

Astronautų grįžimas į Mėnulį yra pirmoji „Artemis“ programos dalis, turinti ilgainiui leisti įkurti Žemės palydove koloniją, taip pat išbandyti technologijas, reikalingas siekiant įgyvendinti planus 4-ajame dešimtmetyje pasiųsti žmogų į Marsą.