Vartėsi kaip kulverstukas? Naujas tyrimas atskleidė, kas Marse dėjosi per pastarąjį milijardą metų

Marso ledynmečius lemia planetos ašies svyravimai. Neturėdamas masyvaus palydovo, kaip mūsų Mėnulis, Marsas yra palyginus nestabilus, tad jo ašies posvyris gana reguliariai keičiasi per tris vertes: mažą, vos dešimties laipsnių; vidutinę, maždaug 25 laipsnių, kaip dabar; ir didelę, 60 laipsnių.

Pirmu ir trečiu atvejais Marsas apledėja: esant mažam ašies posvyriui, ledynai plinta nuo ašigalių, esant dideliam – formuojasi ties pusiauju. Pasikeitus ašies posvyriui, ledynai neatsitraukia ir netgi neištirpsta, o yra užnešami dulkėmis. Senų ledynų liekanos formuoja „nuolaužų prijuostes“, kurių analizė ir buvo pasitelkta šiame tyrime. Viena „prijuostė“, susidariusi vieno ledynmečio metu, pasižymi smulkesniais rieduliais šlaito apačioje ir stambesniais viršuje. Bet jei ledynmečių buvo daug, „prijuostės“ persidengia ir aiškios progresijos nebelieka.

Tyrėjai pasinaudojo HiRISE instrumento nuotraukomis, darytomis iš orbitos, apimančiomis 45 ledynus. Jose identifikuoti apie 60 tūkstančių riedulių, įvertinti jų dydžiai. Pasirodė, kad aiškios dydžių progresijos nėra. Tačiau aptiktos aiškios riedulių juostos, greičiausiai atitinkančios pavienių ledynų plitimo pėdsakus. Iš šių juostų savybių tyrėjai daro išvadą, kad per pastaruosius 300-800 milijonų metų Marse buvo nuo šešių iki 20 ledynmečių. Tai taip pat rodo, kad būtent tiek kartų pasikeitė Marso ašies posvyris.

Iki šiol skaitmeniniai modeliai leido apskaičiuoti tik pastarųjų 20 milijonų metų Marso ašies svyravimus; naujasis atradimas padės tuos modelius praplėsti iki daug ankstesnių laikų.

Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.