Žvaigždžių žybsniai
.
(0)
2024-09-05
1
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
(0)
2023-10-19
16
Tyrimo autoriai mano, kad itin galingi plazmos srautai susiformavo dėl stipriausių magnetinių laukų.
(0)
2023-09-28
21
Žvaigždė T CrB ryškiau sužimba kas 80 metų – 1217 m. dokumentas gali padėti patvirtinti jos įsižiebimų reguliarumą, rašo „Live Science“.
(0)
2023-05-24
10
Labai gerai, kad Saulėje tokių reiškinių nėra, kitaip gyvybė Žemėje būtų neįmanoma.
(8)
2021-05-17
47
Juodosios skylės yra žinomos dėl to, kad praryja viską, kas prie jų prisiartina, ir žvaigždės nėra išimtis. Šiame naujame astronomų atradime matoma, kaip juodoji skylė ryja mirštančią žvaigždę.
(0)
2021-05-02
22
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartkartėmis sužimba energingais spinduliais irba išmeta medžiagos pliūpsnius. Kiekvienos žvaigždės aktyvumas skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad mažesnės žvaigždės yra santykinai aktyvesnės. Jų žybsniai nutinka dažniau ir yra ryškesni, lyginant su vidutiniu žvaigždės šviesiu, nei masyvesnių žvaigždžių.
(0)
2021-01-29
2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0)
2021-01-14
7
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.
(0)
2020-12-29
7
Saulės žybsniai gali pakenkti elektronikai, dėl jų padaugėja vėžinių susirgimų. Jei žybsniai būtų daug stipresni, iškiltų grėsmė didžiajai daliai Žemės gyvų organizmų. Santykinai stiprūs žybsniai, talžantys planetas prie raudonųjų nykštukių, dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl tos planetos greičiausiai nėra tinkamos gyvybei išsivystyti.
(0)
2020-10-13
3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
(0)
2020-08-11
12
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio.
(0)
2020-03-03
3
Žvaigždžių magnetiniai laukai nuolatos kinta, o kartais susisuka tiek, kad staigiai persijungia į paprastesnę konfigūraciją ir išlaisvina didžiulį kiekį energijos. Tokie įvykiai matomi kaip žvaigždžių žybsniai. Jau seniai žinoma, kad mažesnės už Saulę žvaigždės žybsi panašiai stipriai, kaip ir mūsiškė, nors bendrai paėmus spinduliuoja silpniau.
(0)
2019-12-16
8
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(0)
2019-11-17
7
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę.
