Marso paviršiaus struktūrų amžiaus tyrimas atskleidė tikras įdomybes: kaip vienos dalys gali būti 4,2 mlrd., o kitos vos 1 000 metų amžiaus?

Pirmajame darbe nagrinėjamas viso Marso paviršių amžius, remiantis kraterių tankumu. Tokie tyrimai daryti jau seniau, tačiau jie rėmėsi metodo kalibravimu, kuris pats buvo paremtas Apollo astronautų pargabentų Mėnulio mėginių analize. Pastaraisiais metais išsiaiškinta, kad ši analizė nebuvo visai tiksli, o ja nustatyti Mėnulio uolienų amžiai – per maži. Taigi ir asteroidų smūgių į Saulės sistemos kūnus dažnis praeityje kito ne taip, kaip manyta anksčiau.

Atsižvelgus į naująją kalibraciją, paaiškėjo, kad dauguma Marso paviršių greičiausiai yra gerokai senesni. Pavyzdžiui, Jezero kraterio, kuriame leisis Perseverance, dugno amžius greičiausiai viršija tris milijardus metų – 500 milijonų metų daugiau, nei ankstesni vertinimai. Krateris yra didesniame Izidės baseine, kuris, pagal naująjį tyrimą, yra 4-4,2 milijardo metų amžiaus – tai yra ir maksimalus galimas Jezero kraterio amžius.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Kitame darbe nagrinėjamas Marso šiaurinės poliarinės kepurės amžius. Kepurę sudaro daug vandens ir anglies dvideginio ledo sluoksnių. Jos paviršiuje matomi įvairūs raibuliai, susidarantys dėl Saulės spinduliuotės ir sąveikos su atmosfera. Apjungę stebėjimų duomenis su evoliuciniu skaitmeniniu modeliu, tyrėjai nustatė, kad kepurė – ar bent jau paviršinis jos sluoksnis – yra jauna, vos 1-10 tūkstančių metų amžiaus.

Per ilgesnį laiką raibuliai ledo paviršiuje būtų išaugę daug gilesni, nei yra dabar. Toks laikotarpis yra daug trumpesnis, nei reikia reikšmingam Marso sukimosi ašies posvyrio pakitimui – tai nutinka per šimtus tūkstančių ar net milijonus metų. Vadinasi, ledo kepurę augina ir naikina ir kiti procesai.

Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.