Gyvybę į Žemę atnešė ne meteoritai? Toks pats procesas gali vykti ir kitose planetose

Kaip žinia, žaibai trenkdami į žemę išlydo smėlį ir taip yra sukuriamas natūralus stiklas, vadinamas fulguritu. Fulgurituose yra fosforo, vieno iš pagrindinių gyvybės formavimosi ingredientų; šis ingredientas dažnai užrakinamas netirpių uolienų viduje.

Dabar mokslininkai mano, kad ankstyvoji Žemė per pakankamai ilgą laiką galėjo patirti nemažai žaibo smūgių, kad išlaisvintų reikiamą reaktyvaus fosforo kiekį gyvybei pradėti. Tiesą sakant, tas pats procesas gali vykti ir kitose planetose.

„Šis tyrimas padeda mums suprasti, kaip gyvybė galėjo susiformuoti Žemėje ir kaip ji vis dar galėtų formuotis kitose, į Žemę panašiose planetose“, – sako Žemės ir planetų mokslininkas Benjaminas Hessas iš Jeilio universiteto.

Kadangi tirpiame minerale šreibersite galima rasti reaktyvaus fosforo, manoma, kad meteoritai, kuriuose gausu šreibersito, galėjo būti atsakingi už fosforo tiekimą į mūsų planetą tinkamoje būsenoje. Tačiau manoma, kad užgimstant pirmajai gyvybei Žemėje fosforo buvo ir be meteoritų pagalbos.

Naudodami įvairius spektroskopinius vaizdavimo metodus, mokslininkai atskleidė, kad šreibersito taip pat galima rasti fulgurito viduje, kai žaibas trenkia į tam tikro tipo molio turinčią dirvą.

Naudodamiesi kompiuteriniu modeliu, tyrėjai apskaičiavo, kad ankstyvojoje Žemėje kasmet būtų įvykę apie 1–5 milijardai žaibų smūgių (šiandien mes turime tik maždaug 560 milijonų blyksnių), o kasmet Žemę pasiekia iki 1 milijardo.

Išplėskite tai maždaug per milijardą metų ir kalbėsime apie 1 kvintilijoną smūgių – ir nemažą kiekį tinkamo fosforo, kuris galėtų padėti susidaryti DNR, RNR ir kitoms biomolekulėms.

Tiesą sakant, žaibo smūgių metu gautas fosforas galėjo viršyti fosforą iš meteoritų maždaug prieš 3,5 milijardo metų, sako komanda, tai yra maždaug tuo metu, kai manoma, jog atsirado pirmosios pagrindinės gyvybės formos.

Fosforas yra tik dalis labai tikslaus cheminių medžiagų kokteilio, kuris, mokslininkų manymu, turėjo būti sumaišytas ankstyvojoje Žemėje, kad vėlesnėmis reakcijomis būtų galima sukurti gyvybės statybinius elementus.

Dar daugiau, skirtingai nei meteoritai, žaibo smūgiai būtų buvę sutelkti sausumos atogrąžų regionuose. Tai būtų sukūrę gausesnio fosforo plotus būtent ten, kur kiti gyvybės kokteilio ingredientai greičiausiai būtų sutelkti kartu – sausumos vandens šaltiniuose, pavyzdžiui, tvenkiniuose.

Tai taip pat yra cheminis signalas, kurio galime ieškoti ir svetimuose pasauliuose – nes jeigu fosforas sukėlė grandininę reakciją, kuri paskatino gyvybę čia, Žemėje, tokia pati įvykių seka gali vykti ir kitur.

„Tai pateikia nuo meteoritų srauto nepriklausomą mechanizmą, leidžiantį nuolat generuoti prebiotinį reaktyvųjį fosforą į Žemę panašiose planetose, galintį palengvinti sausumos gyvybės atsiradimą neribotam laikui“, – rašo tyrėjai.

Tyrimas paskelbtas „Nature Communications“.