NASA netrukus bandys atlikti pirmąjį istorijoje valdomą skrydį už Žemės ribų

Šiuo metu itin lengvas sraigtasparnis yra pritvirtintas „Perseverance“ marsaeigio, Raudonojoje planetoje nusileidusio vasario 18 d., apačioje.

Sekmadienį „Perseverance“ nusimetė skydelį, kuris saugojo sraigtasparnį „Ingenuity“ nusileidimo metu. Šiuo metu marsaeigis lėtai važiuoja link „aerodromo“, kur „Ingenuity“ bandys atlikti skrydžius.

Nuvykus į pakilimo vietą, sraigtasparnis turės 30 Marso dienų, atitinkančių 31 Žemės dieną, atlikti savo misiją.

„Dabar manome, kad pirmasis skrydis įvyks balandžio 8 d.“, – sakė Marso sraigtasparnio vyriausiasis inžinierius NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Bobas Balaramas. Tiesa, pridūrė jis, sraigtasparnio pakilimas gali būti paankstintas arba atidėtas kelioms dienoms.

B. Balaramas taip pat pirmą kartą atskleidė, kad „Ingenuity“ skraidins ir nedidelį brolių Raitų pirmojo lėktuvo, kuris 1903 m. pakilo į orą Žemėje, sparnų audinio gabalėlį.

„Ingenuity“ bandys kilti atmosferoje, kuri yra 99 proc. mažiau tanki nei Žemės, todėl skristi bus sunkiau. Kita vertus, Marso traukos jėga sudaro vos trečdalį Žemės traukos jėgos, todėl tai padės pakilimui.

Pirmojo skrydžio metu „Ingenuity“ kils maždaug 1 m/s greičiu į 3 m aukštį, tuomet kybos ore apie 30 sekundžių, o tada nusileis ant paviršiaus.

Skrydžio metu „Ingenuity“ taip pat darys aukštos raiškos nuotraukas.

Tiesa, pirmiausia marsaeigis turi nuvežti sraigtasparnį į „aerodromą“ ir pastatyti jį į vietą, o tai užtruks kelias dienas.

Kai „Perseverance“ nuleis sraigtasparnį, marsaeigis turės per 25 valandas nuvažiuoti apie 5 m tolyn, kad nemestų savo šešėlio ant „Ingenuity“.

Būtent tiek laiko „Ingenuity“ baterijos gali palaikyti šildytuvą be krovimo saulės baterijomis būtinybės. Ši misijos dalis yra itin svarbi – nešildomi sraigtasparnio elektroniniai komponentai užšals ir suskils dėl naktimis Marse iki -90 laipsnių Celsijaus nukrintančios temperatūros.

Jei viskas vyks pagal planą, „Ingenuity“ per mėnesį atliks iš viso penkis skirtingo sudėtingumo skrydžius, o marsaeigis juos visus fiksuos savo kameromis.

1,8 kg masės sraigtasparnis NASA kainavo apie 85 mln. dolerių, jis gali tapti įrenginiu, kuris visiškai pakeis kosmoso tyrinėjimus.

Ateityje orlaiviai kitose planetose galėtų kur kas greičiau judėti nei šiuo metu naudojami marsaeigiai. Orlaiviai taip pat galėtų tyrinėti nelygias vietoves.

Kitas planuojamas orlaivis „Dragonfly“ (liet. „Laumžirgis“) turėtų būti paleistas iš Žemės 2026 m., o Saturno palydove Titane nusileisti 2034-aisiais.