Galingiausia „Delta IV Heavy“ raketa į kosmosą iškėlė slaptą JAV šnipinėjimo palydovą - ką jis ten darys? (Video)

Raketa su įslaptintu Nacionalinio žvalgybos biuro (NRO) palydovu NROL-82 iš Vandenbergo oro pajėgų bazės Kalifornijoje pakilo 16 val. 47 min vietos laiku (23 val. 47 min. Lietuvos laiku).

„Delta IV“ inžinierius Robas Kesselmanas „patvirtino, kad sėkmingai įvykdytas ankstyvasis skrydžio etapas, o visos sistemos toliau veikia nominaliai“, – per starto transliaciją sakė komentatorė Caroline Kirk.

Šiuo metu „Delta IV Heavy“ yra galingiausia raketa „United Launch Alliance“ (ULA) flotilėje. Raketoje telpa 1,76 mln. litrų kuro – superatvėsinto skysto vandenilio ir skysto deguonies – ją sudaro trys įprastos pakopos, generuojančios daugiau nei 900 tonų traukos jėgos.

Iš ankstesnių 12 „Delta IV Heavy“ misijų aštuonios jų gabeno NRO naudingus krovinius.

„NROL-82“ misija buvo pirmasis ULA startas šiais metais. Jei likę numatyti skrydžiai įvyks taip, kaip planuota, įmonė iki metų pabaigos iš viso atliks net 10 misijų. (2020 m. ULA iš viso įvykdė šešis startus, įskaitant marsaeigio „Perseverance“ gabenimą į Raudonąją planetą).

Apie krovinį

Kadangi NRO yra JAV vyriausybinė agentūra, viešai prieinamos informacijos apie NROL-82 palydovo parametrus ir funkcijas nėra. Taip pat sunku spėlioti apie palydovo paskirtį, dydį, masę ir funkciją.

Kaip skelbia pati NRO, „naudodamasi NRO duomenimis, Nacionalinė Saugumo agentūra, Nacionalinė geospatialinės žvalgybos agentūra ir kiti NRO partneriai renka žvalgybinę medžiagą prezidentui, kongresui, nacionalinės politikos formuotojams, kariams ir civiliams vartotojams. Šiems poreikiams tenkinti NRO naudoja įvairius palydovus – nuo mažųjų palydovų iki tradiciškesnių ir didesnių“.

NRO heliosinchroninėje orbitoje valdo fotografuojančių palydovų „Crystal“ flotilę – dar vadinamų KH-11 ar anksčiau – „Kennen“. Sakoma, kad palydovai panašūs į kosminį teleskopą „Hubble“ – yra labai dideli ir sukurti aštuntajame dešimtmetyje, siekiant pakeisti ankstesnius šnipinėjimo palydovus, kurie žvalgybinę informaciją į Žemę perduodavo fiziškai grąžindami į žemės paviršių fotojuostas.

„Crystal“ yra elektrooptiniai palydovai – o tai reiškia, kad vaizdai yra tiesiogiai parsiunčiami iš palydovų, kas leidžia greičiau surinkti sukauptą žvalgybinę informaciją. Nors pagrindiniam „Crystal“ dizainui jau beveik 50 metų, per daugelį metų palydovai buvo patobulinti ir viešai žinomi bent penki skirtingi „blokai“. Pirmieji „Crystal“ palydovai buvo paleisti 1976 m., iš pradžių tam buvo naudojamos „Titan III“ (23) D raketos. 1984 m. leidimui buvo pradėtos naudoti „Titan III“ (34) D raketos, o 1992 m. – į „Titan IV“.

14-asis „Crystal“ palydovas, USA-186 arba NROL-20 , buvo paskutinis, paleistas „Titan“ raketa (2005 m.). Tuo metu NRO tikėjosi, kad tai bus paskutinis tokio tipo palydovas, o „Future Imagery Architecture“ (FIA) programa kūrė modernesnį pakaitalą.

Nors FIA programa paskatino sėkmingai sukurti radarinius palydovus „Topaz“, kurie pradėjo veikti 2010 m. ir pakeitė ankstesnius „Onyx“ palydovus, elektrooptinių palydovų kūrimas vyko sunkiau. 2005 m. projektas buvo smarkiai atsilikęs nuo plano, o biudžetą viršijo daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių.

Bet 2009 m. optiniai palydovai baigė tarnybą, ir 2013 m. panaudojant „Delta IV Heavy“ buvo paleistas „Crystal-USA-245“ (arba NROL-65). O 2019 m. buvo iškeltas didžiulis palydovas NROL-71, kuris vietoje heliosinchroninės orbitos, kurias naudoja „Crystal“ palydovai, buvo įvestas į žemąją ir labai neįprastą 73,5 laipsnių Žemės orbitą. Neaišku, ar tai buvo kitas „Crystal“ palydovas netipinėje orbitoje, ar kitokios – galbūt susijusios – programos dalis.

Pirmadienį nukreipus palydovą į greičiausiai heliosinchroninę orbitą, galima spėti, kad paslaptingasis krovinys yra dar vienas „Crystal“ palydovas.

Parengta pagal „Live Science“, NRO ir nasaspaceflight.com