Marse užfiksuotos nežemiškos gyvybės formos? Mokslininkus sudomino į grybus panašios struktūros - milijardų metų senumo „kirminų“ fosilijos kelia dar daugiau klausimų

Tačiau tai nėra gyvi organizmai, o „hematito konkrecijos“ – nedideli rutuliški mineralo hematito gabaliukai, tačiau dėl jų kilmės mokslininkai tebesiginčija, skelbia livescience.com. Šios struktūros dar vadinamos ir Marso „mėlynėmis“.

Hematitas yra geležies ir deguonies junginys ir svarbus Žemėje komerciniu požiūriu. Sferinės uolienos Marso paviršiuje galėjo susiformuoti laipsniškai kaupiantis geležiai lėtai garuojančiuose vandens telkiniuose. Taip pat jos galėjo atsirasti dėl vulkaninio aktyvumo.

Kad ir kaip ten būtų, uolienos nėra grybai. Aplink „Opportunity“ nusileidimo vietą pilna hematito gabaliukų, ir ne tik paviršiuje, bet taip pat dirvožemyje ir net uolienose.

„Kirminų“ fosilijos

Kosminiai „grybai“ nėra pirmasis bandymas įrodyti nežemiškos gyvybės egzistavimą. 1996 m. rugpjūčio 7 d. tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Billas Clintonas, stovėdamas ant Baltųjų rūmų pievelės, pareiškė, kad 1984 m. iš Antarktidos atgabentame meteorite mokslininkai galbūt rado senovinių mikroorganizmų fosilijų.

Meteoritas ALH 84001 yra vienas iš saujelės turimų Marso uolienų pavyzdžių. Jas nuo paviršiaus atplėšė išsiveržę ugnikalniai ar meteoritai. Po, ko gero, milijonus metų trukusios kelionės kosmoso erdve uolienos nukrito į Žemę.

Naudojant galingus mikroskopus, meteorito viduje buvo rasta mažyčių darinių, primenančių mikroskopinius kirminus, kurių amžius greičiausiai siekia milijardus metų. Ginčai dėl šių darinių tikrosios kilmės tebevyksta ir šiandien.

Nemažai mokslininkų priminė, kad dėl gerai žinomų neorganinių procesų kuo puikiausiai gali susidaryti struktūrų, panašių į gyvus organizmus. Kitaip tariant, jeigu kažkoks objektas primena gyvą padarą (grybą ar kokį kitą), dar nereiškia, kad iš tikrųjų toks ir yra.

Paslaptingos dujos

XX a. aštuntajame dešimtmetyje NASA kosminiai aparatai „Viking“ atliko nemažai eksperimentų, skirtų mikroorganizmų pėdsakams Marso dirvožemyje ieškoti. Eksperimentų metu nedideli Marso dirvožemio mėginiai buvo chemiškai apdoroti kosminiuose aparatuose įrengtose reakcijos kamerose.

Vienoje iš jų dirvožemio mėginiai buvo sumaišyti su maistingosiomis medžiagomis, turinčiomis radioaktyvaus anglies izotopo 14C. Teoriškai šį izotopą turėtų absorbuoti bet kurie augantys ir besidalijantys mikrobai. Anglies izotopas 14C buvo po truputį „iškvepiamas“, ir reakcijos kameroje jo koncentracija pastoviai didėjo.

Atlikus chemines analizes, kiekvienas dirvožemio mėginys buvo pamažu įkaitintas iki šimtų laipsnių temperatūros, siekiant sunaikinti visus potencialius mikrobus ir pažiūrėti, ar anglies izotopo 14C pašalinimo reakcija nutrūks.

Įdomu tai, kad šio eksperimento metu buvo pastebėtas pastovus anglies izotopo 14C koncentracijos didėjimas, tačiau šis procesas liovėsi įkaitinus dirvožemio mėginį iki temperatūros, viršijančios vandens virimo temperatūrą. Bandant paaiškinti šį tyrimą, kaip atsakymas buvo pasiūlyta keletas neorganinių cheminių reakcijų, tačiau rezultatai yra negalutiniai ir dėl jų ginčijamasi iki šiol.

XXI a. pradžioje Marso atmosferoje buvo aptikta truputį metano dujų. Šis radinys taip pat intriguoja, nes Žemėje gyvenantys organizmai išskiria metaną. Visgi vėl būtina pabrėžti, kad šios dujos nėra neginčijamas gyvybės egzistavimo įrodymas. Metano gali susidaryti ir keleto neorganinių procesų metu, įskaitant įkaitus uolienoms.

Signalas „Wow!“

1977 m. JAV radioteleskopu „Big Ear“ buvo užfiksuotas neįprastas radijo signalas. Jis truko tik keletą minučių, bet buvo labai stiprus ir pasižymėjo siauru dažnių diapazonu. Dėl šių ypatybių gana sunku įsivaizduoti natūralų signalo šaltinį, nes daugelis natūralių radijo signalų aptinkami plačiu dažnių diapazonu.

Nepaisant dažnai į tą pačią kosmoso sritį nukreipiamų radioteleskopų, šis signalas daugiau nebuvo užfiksuotas. Tuo metu paslaptingasis signalas buvo toks nepaprastas, kad budintysis astronomas Jerry Ehmanas atspausdintus signalo duomenis apibrėžė raudonu rašikliu ir šalia parašė žodį „Wow!“ („Oho!“).

Bėgant metams, buvo pateikta įvairių paaiškinimų, įskaitant gana neseniai pasiūlytą versiją, jog signalą sukėlė pro šalį skriejusi kometa arba Žemės orbitoje esančio palydovo duomenų transliacija, bet tikroji signalo „Wow!“ kilmė išlieka intriguojančia paslaptimi.

Tabby žvaigždė

Ieškant naujų planetų, vienas geriausių metodų – stebėti žvaigždės skleidžiamą šviesą, t. y. ar ji periodiškai susilpnėja, žvaigždės orbitoje esančiai planetai praskriejus pro šalį. 2015 m. profesionalūs astronomai bendradarbiavo su projekto „Planet Hunters“ astronomais mėgėjais ir pranešė, kad palyginti netoli nuo Žemės esančios žvaigždės ryškis reguliariais intervalais neįprastai sumažėja.

Ši žvaigždė buvo pavadinta astronomės Tabithos Boyajian, kuri buvo pagrindinė atradimą aprašiusio darbo autorė, garbei. Keplerio kosminio teleskopo duomenys parodė ne tik reguliarų ryškio sumažėjimą, kokio galima tikėtis aplink žvaigždę skriejant planetai, bet ir itin nereguliarius pritemimo laikotarpius. Įdomiausia, kad ryškio mažėjimas buvo pastovus kelerius metus.

Gavus tokius itin keistus duomenis, atsirado galybė teorijų jiems paaiškinti, įskaitant kometų dulkes ar didžiulio susidūrimo kosmose nuolaužas, palaipsniui uždengusias dalį žvaigždės. Buvo ir hipotezių, kad tai pažangi ateivių civilizacija, statanti konstrukciją aplink žvaigždę.

Deja, tolesnių stebėjimų metu nebuvo rasta jokių įrodymu tokiai galimybei pagrįsti. Pavyzdžiui, radioteleskopais nebuvo aptikta jokių neįprastų žvaigždės skleidžiamų radijo signalų. Šiandien atradimo autoriai mano, kad keistuosius ryškio sumažėjimus sukelia netoli žvaigždės paviršiaus praskriejančios kosminės dulkės.

Kad ir kokie jaudinantys teiginiai apie nežemišką gyvybę bebūtų, į juos reikia žiūrėti skeptiškai, ir mokslininkai būtent tai ir daro. Neginčijamų nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų nėra. Bent jau kol kas.

Šaltiniai:

• https://www.livescience.com/unproven-claims-that-alien-life-exists.html
• https://www.researchgate.net/