NASA praneša apie stulbinamą atradimą: už 90 šviesmečių aptikta Žemės kaimynėms artima planeta, kurioje tikimasi rasti vandens ir gyvybės formų

Mokslininkams pavyko ne tik nustatyti, kokia tai žvaigždė, bet ir išmatuoti aplink ją skriejančios planetos TOI-1231b masę, tankį ir spindulį, praneša NASA, kuriuos cituoja „The Independent“.

Pagal surinktus duomenis mokslininkai preliminariai įvertino, iš ko galėtų būti sudaryta planetos atmosfera.

Ši naujai atrasta planeta yra nutolusi maždaug 90 šviesmečių nuo Žemės ir savo dydžiu bei struktūra yra panaši į Neptūną bei, tikėtina, potencialiai turinti turtingą atmosferą. Taigi, planeta yra maždaug 3,5 karto didesnė už Žemę.

Aplink raudonąją nykštukę planeta TOI-1231b apskrieja per 24 dienas. Ji yra maždaug 8 kartus arčiau savo žvaigždės, negu Žemė yra nutolusi nuo saulės. Tačiau temperatūra joje yra panaši į tą, kokia yra Žemėje, mat mažoji nykštukė nėra tokia karšta, kaip kad mūsų Saulė.

Be to ši raudonoji nykštukė yra mažesnė, tačiau vyresnė negu Saulė.

Kaip apskaičiavo mokslininkai, vidutinė temperatūra planetoje yra maždaug 55-60 laipsnių Celsijaus, tad TOI-1231b yra viena iš vėsiausių iki šiol atrastų egzoplanetų. Tikėtina, kad planetos atmosferoje formuojasi aukštutiniai debesys ir manoma, kad planetoje gali būti vandens, pavyzdžiui, garų.

„Šios planetos stebėjimai ateityje leis sužinoti, kaip dažnai arba priešingai – retai – vandens garų debesys formuojasi tokiuose vidutinio klimato pasauliuose“, – teigė NASA mokslininkė Jennifer Burt.

Pasak mokslininkų, dabar svarbu suprasti, kokia yra tiksli šios planetos sandara.

Anot jų, išmatuotas žemas TOI 1231b planetos tankis reiškia, kad planeta yra apsupta atmosferos ir mažiau tikėtina, kad ji yra tiesiog akmeninė planeta.

„Manoma, kad ši planeta gali būti apsupta vandenilio arba vandenilio-helio dujų atmosferos, arba tankesnės vandens garų atmosferos. Kiekviena iš šių atmosferų žymi skirtingą kilmę ir leidžia astronomams aiškiau suprasti, kaip skirtingai formuojasi aplink raudonąsias nykštukes skriejančios planetos palyginus su aplink mūsų Saulę besisukančiomis planetomis“, – teigė mokslininkė Diana Dragomir iš Naujojo Meksiko universiteto Fizikos ir Astronomijos departamento.

Mokslininkai tai nustatyti gali tirdami ar dujos yra judančios, t. y. nupučiamos ir tuo pačiu ieškoti įrodymų apie helio ar vandenilio atomus. Tačiau jų buvimą nustatyti dažniausiai tampa neįmanoma dėl tarpžvaigždinių dujų. Vis tik mokslininkai sieka tai išsiaiškini, mat ši žvaigždės ir planetos sistema labai sparčiai tolsta nuo Žemės.

„Vienas iš labiausiai intriguojančių mūsų du dešimtmečius trunkančių egzoplanetų tyrimų rezultatų yra tai, kad kol kas nei viena atrasta nauja planetų sistema nebuvo panaši į mūsų Saulės sistemą.
Visos jos buvo pilnos planetų, kurių dydis buvo maždaug tarp Žemės ir Neptūno, o jų orbitos – mažesnės nei mūsų Merkurijaus. Tad mes neturime jokio vietinio pavyzdžio palyginimui su jomis.

Tačiau ši nauja planeta, kurią atradome, yra keista – ji yra jau vienu žingsneliu arčiau to, ką mes turime savo Žemės kaimynėstėje. Palyginus su tuo, kokias planetas buvome atradę ligi šiol, ši atrasta planeta yra ganėtinai vėsi. Mat anksčiau visos buvo svilinančiai karštos – šimtų ar net tūkstančių laipsnių“, – teigė J. Burt.

Anot NASA, su šiuo atradimu prasideda ir nauja egzoplatenų tyrimų era – t. y. net tik aptinkamos ir skaičiuojamos naujos egzoplanetos, bet ir įsigilinima į atskirus pasaulius bei analizuojamos jų atmosferos. Spektroskopo pagalba mokslininkai išsamesnius tyrimus atliks „Hubble“ kosmoniu teleskopu, o netrukus ir daug jautresniu „James Webb“ kosminiu teleskopu.

Šiais įrenginiais yra fiksuojama žvaigždės šviesa, praskrodžianti TOI-1231b atmosferą.

Atmosferoje esančios molekulės sugeria dalį šviesos spektro, o tai fiksuojantys įrenginiai pažymi tai kaip tam tikras tamsias juostas ir gaunamas tarsi „brūkšninis kodas“, kuris leidžia suprasti, iš kokių dujų yra sudaryta atmosfera.

Mokslinis tyrimas apie egzoplanetą TOI-1231b pasirodė žurnale „The Astronomical Journal“.