Žvaigždžių fizika
.
(0)
2024-09-13
1
Netoliese esančios žvaigždės paviršiuje pastebėti milžiniški karštų dujų burbulai, daugiau nei 75 kartus didesni už mūsų Saulę – o tai, pasak mokslininkų, gali padėti geriau atlikti Saulės kompiuterinį modeliavimą.
(0)
2024-09-05
1
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
(0)
2024-06-04
27
Žvaigždės miršta skirtingu greičiu ir viskas priklauso nuo to, kaip ši mirtis įvyksta.
(0)
2024-02-24
13
Tarptautinė tyrėjų komanda atrado dvigubą žvaigždžių sistemą, kurioje aplink bendrą masės centrą sukasi itin mažos, itin lengvos žvaigždės, kurių sukimosi periodas yra itin trumpas.
(0)
2023-09-28
21
Žvaigždė T CrB ryškiau sužimba kas 80 metų – 1217 m. dokumentas gali padėti patvirtinti jos įsižiebimų reguliarumą, rašo „Live Science“.
(0)
2023-08-01
15
Saulės sistemoje randama gana daug radioaktyvių aliuminio ir geležies izotopų skilimo produktų. Patys izotopai čia egzistavo pačioje sistemos gyvavimo pradžioje, kai formavosi pirmosios uolienos. Skildami jie išskyrė daug šilumos, kuri šildė ir jauną Žemę bei greičiausiai padėjo prasidėti tektoninių plokščių judėjimui.
(0)
2022-08-19
20
Ekspertai teigia, kad žvaigždė atsigauna po „niekada nematyto“ paviršiaus masės išmetimo, dėl kurio ji pritemo.
(0)
2022-06-02
7
Naujasis kosminis objektas yra tikrai unikalus ir astronomai nieko panašaus nėra matę.
(0)
2022-03-04
2
Žvaigždes daugiausiai sudaro vandenilis ir helis su trupučiu kitų elementų priemaišų. Žvaigždei senstant ir vykstant vandenilio branduolių jungimosi reakcijoms, jos centre vis gausėja helio, vėliau prasideda kitos reakcijos ir ima atsirasti sunkesni elementai. Visgi žvaigždės paviršiuje šių procesų pėdsakų nesimato, susiformavę elementai iš centro išlaisvinami ir į aplinką paskleidžiami tik žvaigždei mirštant, pavyzdžiui supernovos sprogimo metu ar nusimetinėjant planetinį ūką.
(2)
2021-12-02
26
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra didžiausi deimantai Visatoje.
(1)
2021-11-30
3
Šiuo metu Paukščių Take kasmet susiformuoja kelios naujos žvaigždės. Prieš dešimt milijardų metų žvaigždėdara vyko dešimt kartų sparčiau. Tokia tendencija galioja ir visai Visatai, nors pavienėse gakaktikose ji gali ir skirtis. Kodėl lėtėja žvaigždėdara, iki galo nėra aišku. Vien dujų kiekio Visatoje mažėjimu proceso paaiškinti neišeina – dujų dabar nėra dešimt kartų mažiau, nei praeityje. Vadinasi, tam tikras procesas ar procesai malšina galaktikų gebėjimą versti dujas žvaigždėmis.
(0)
2021-06-20
30
2019 m. pabaigoje viso pasaulio astronomai buvo priblokšti, kai Betelgeizė, viena ryškiausių dangaus žvaigždžių, keliems mėnesiams aptemo. Sklandė gandai, kad žvaigždė netrukus taps supernova. Paslaptingas jos elgesys tapo aršių diskusijų pagrindu, tačiau dabar naujai paskelbtų nuotraukų dėka prieita prie atsakymo.
(0)
2021-05-22
8
Žvaigždžių virpesių tyrimai – asteroseismologija – padeda nustatyti ir žvaigždžių sukimosi greitį. Visos žvaigždės sukasi, o jų sukimosi greitis priklauso nuo amžiaus. Kuo žvaigždė senesnė, tuo ji sukasi lėčiau. Įprastai šis reiškinys aiškinamas tuo, kad žvaigždės magnetinis laukas „tempia“ aplinkines jonizuotas dujas tarpplanetinėje erdvėje ir netgi tarpžvaigždinėje terpėje, taip perduodamas joms dalį žvaigždės sukimosi energijos. Tačiau stebėjimai kurį laiką rodo, kad senos žvaigždės lyg ir sukasi greičiau, nei prognozuoja toks magnetinio stabdymo modelis.
