Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kone kiekviena galaktika centre turi supermasyvią juodąją skylę, milijonus-milijardus kartų masyvesnę už Saulę. Kelis procentus laiko ji būna aktyvi: į juodąją skylę krenta daug dujų, jos įkaista ir ima labai ryškiai spinduliuoti. Spinduliuotė nustumia kiek toliau esančias dujas ir gali sukelti tėkmę, sklindančią per visą galaktiką šimtų kilometrų per sekundę greičiu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tokios tėkmės randamos aplinkinėse aktyviose galaktikose, o dabar aptikta ir galaktikoje, kurios šviesa iki mūsų keliavo 13,1 milijardo metų. Tuo metu, kai vyko ši tėkmė, Visatos amžius tesiekė apie 700 milijonų metų. Naujai aptikta tėkmė sklinda galaktikoje maždaug 500 km/s greičiu ir išstumia pakankamai daug dujų, kad sustabdytų žvaigždžių formavimąsi galaktikos centriniame telkinyje. Apskaičiuota juodosios skylės masė – apie 300 milijonų Saulės masių – sudaro maždaug 1% centrinio telkinio masės. Toks santykis randamas ir aplinkinėse galaktikose. Kai kurie teoriniai modeliai prognozuoja, kad santykis turėtų būti vienodas visais laikais, tačiau kiti teigia, kad praeityje juodosios skylės turėjo būti santykinai masyvesnės; naujieji rezultatai palaiko pirmosios grupės modelius. Taip pat jie rodo, kad šis svarbus galaktikų evoliucijos komponentas – masyvios dujas išnešančios tėkmės – vyko ir tolimoje praeityje, taigi bent kai kurios masyvios galaktikos labai greitai nustojo formuoti žvaigždes, nes jose nebeliko dujų. Tyrimo rezultatai arXiv. |