Jungtinės Karalystės mokslininkas mano, kad nežemiškų civilizacijų žinutes matome kasnakt

Giedrą naktį pakėlę akis į dangų matome tūkstančius žvaigždžių. Jas žmonės tiria jau labai seniai ir mes žinome, kad tai - tolimos saulės. Žvaigždžių, žinoma, yra įvairių. Bet ar gali būti, kad jos su mumis kalba?

Terryis Rudolphas savo naujame straipsnyje kelia hipotezę, kad nežemiškos civilizacijos galėjo išmokti koreguoti link Žemės skriejančius fotonų srautus, kurie palieka žvaigždes. Tolimų planetų gyventojai, galbūt, žino būdų, kaip supinti skirtingų žvaigždžių fotonus ir sukurti tai, kas mums atrodo kaip žvaigždžių mirksėjimas. Tos valdomos žvaigždžių šviesos modifikacijos, kaip mano kvantinės fizikos specialistas, gali būti naudojamos informacijos perdavimui.

Rudolpho skaičiavimai rodo, kad tai - visiškai įmanoma. Norėdami tolimų planetų gyventojai netgi galėtų maskuoti savo komunikaciją po terminėmis ir šviesos emisijomis. Nežemiškų civilizacijų komunikacija būtų pagrįsta skirtingai kvantiškai susipynusių fotonų stebėjimais ir fotonų skaičiumi. Tikriausiai jau spėjote pagalvoti apie atstumus tarp žvaigždžių - kai atstumai matuojami šviesmečiais, apie kokią komunikaciją galima kalbėti? Tačiau Rudolphas kalba apie kvantinį susipynimą (quantum entanglement) - stebint vieną susipynusios sistemos dalį, galima daug pasakyti apie kitą. Keičiant vieną, kinta ir kita, ir atstumai čia nėra svarbūs.

Norint gerai suprasti Rudolpho straipsnį, kurį vis tiek kviečiame paskaityti, reikia neblogų fizikos žinių. Mokslininkas šį fenomeną lygina su bendravimu radijo bangomis. Norint, kad gavėjas suprastų žinutę, reikia, kad jis ir siuntėjas laikytųsi tų pačių komunikacijos standartų. Taigi, žmonijai įsiterpti į šį pokalbį nepavyktų.

Bet kokia tai įspūdinga idėja! Civilizacijos skirtingose visatos dalyse galėtų komunikuoti tarpusavyje, mokytis viena iš kitos. Nors skaičiavimai rodo, kad tai įmanoma, tikriausiai be milžiniškų proveržių (ateivių apsilankymo) apie šią komunikacijos sistemą ar jos neegzistavimą nesužinosime.