Astronomų protus jaukiantis vienas kontroversiškiausių Visatos objektų – kas yra paslaptingoji Devintoji planeta, ar ji išvis egzistuoja? Štai ką rodo skaičiavimai (Foto, Video)

Devintoji planeta – dar vadinama planeta X – yra didžiulis, hipotetinis objektas, esantis elipsės formos orbitoje toli už Plutono, maždaug tokiu atstumu, kuriam prireiktų 10 000–20 000 Žemės metų, kad būtų galima užbaigti vieną kelionę aplink Saulę.

Nors niekada nebuvo atlikta jokių tiesioginių objektų, atitinkančių Devintosios planetos aprašymą, netikėtas kitų mažesnių objektų orbitų trajektorijas Saulės sistemos išorės pakraščiuose galima paaiškinti tokio kūno traukos jėga.

2016 m. pradžioje Kalifornijos technologijos instituto astronomai Mike'as Brownas  ir Konstantinas Batyginas paskelbė pastebėję nykštukinės planetos 2012 VP113 orbitą, kuri neįtikėtinai gerai sutampa su kitų penkių objektų, esančių už Neptūno, orbitomis.

Nors tai gali būti atsitiktinumas, tikimybė, kad šis klasteris susigrupuotų be išorinės traukos jėgos, pagal Browną, buvo maždaug 1 iš 14 000.

Po dvejų metų taip pat buvo apskaičiuota, kad kitas objektas 2015 BP519, esantis už Neptūno, yra neįprastos trajektorijos, kurią gali paveikti panašios masės objektas, kaip buvo fiksuojama ir ankstesnių stebėjimš metu.

Iki šiol geriausias įrodymas apie neatrastą planetą tolimiausiuose mūsų Saulės sistemos pakraščiuose išlieka šis klasteris, kartu su keistu jų orbitos polinkiu ir planetoido 90377 Sedna orbita, kurios negalima paaiškinti Neptūno buvimu.

Tačiau vėlesnės išorinės Saulės sistemos kilmės tyrimo atliktos analizės, taip pat keletas kitų tyrimo rezultatų, nerado jokių kitų klasterių tarp kitų susijusių su Neptūnu objektų požymių, todėl Devintosios planetos egzistavimas šiuo metu yra labai ginčytinas.

Kaip galėtų atrodyti Devintoji planeta?

Darant prielaidą, kad šis į planetą panašus objektas tikrai egzistuoja, Devintosios planetos masė greičiausiai būtų didesnė (maždaug 10 kartų) už Žemės masę, o jos apimtis artėtų prie vieno iš mūsų dujinių milžinų.

Tikėtinas scenarijus, paaiškinantis tolimą kūno padėtį, numato jo kilmę kažkur tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, o gimimas yra panašus į bet kurias kitas mūsų Saulės sistemos dujines planetas.

Nepaisant didelės, lėtos orbitos, nuo Saulės sistemos aušros turėjo praeiti pakankamai laiko, kad ji savo orbitą išvalytų nuo užšalusių dulkių ir uolienų gabalėlių, ir šis tolimas dujų kamuolys virstų planeta.

Kita vertus, nors ir itin mažai tikėtina, Devintoji planeta gali būti perimta planeta – labai seniai išplėšta nuo kitos pro Saulės sistemą praeinančios žvaigždės.

Kas dar galėtų paaiškinti neįprastą transneptūninių objektų orbitų susigrupavimą?

Atmetus klaidų ar sutapimo tikimybę, keistai susietos orbitos tarp Neptūno objektų gali būti kelių reiškinių, išskyrus didelę, paslėptą planetą, rezultatas.

Pavyzdžiui, keli mažesni objektai tinkamoje srityje, tinkamu laiku, galėtų suteikti reikiamą gravitacijos pakilimą.

Egzotiškesniu lygmeniu didelę, tamsią masę galima paaiškinti maža juodąja skyle, kuri yra tokia maža, kad tilptų į vaisių dubenį.

Mažiau intriguojanti galimybė yra matematinis nestabilumas orbitiniame diske.

Kaip galėtume patvirtinti, kad Devintoji planeta egzistuoja?

Jei egzistuoja Devintoji planeta, jos atokumas – maždaug 10 kartų toliau nei Neptūnas – riboja nuo jos paviršiaus atsispindinčios Saulės šviesos kiekį. Todėl ją pastebėti būtų sunku. Ne tik dėl blausumo, bet ir dėl santykinio orbitos greičio sumažėjimo būtų sunkiau nustatyti padėties skirtumus.

Yra teleskopų, galinčių stebėti tokio dydžio objektą, nors turint tiek daug dangaus, mokslininkams pirmiausia reikėtų ištirti erdvės dalis, kuriose Devintoji planeta greičiausiai neegzistuoja.

Kol kas mūsų Saulės sistema išlieka aštuonių planetų šeima. Net jei nerandame devinto nario požymių, mūsų paieška gali atskleisti daugiau nei pakankamai paslapčių apie mūsų astronominę kaimynystę.