NASA pasirinko ledo sankaupų ieškosiantį mėnuleigį: VIPER sugebės tai, ko dar niekas negalėjo

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis robotas patvirtins prielaidą, jog krateryje negiliai po paviršiumi yra susikaupę užšalusio vandens, kurį būtų galima kada nors naudoti gaminti degalams, ruošiantis skrydžiams į Marsą ar tolimesnes kosmoso sritis.

„Nobilės krateris yra smūginis krateris netoli Pietų ašigalio, susidaręs dėl susidūrimo su kitu, mažesniu dangaus kūnu“, – žurnalistams sakė NASA planetologijos skyriaus direktorė Lori Glaze.

Ta sritis yra viena šalčiausių Saulės sistemoje. Iki šiol ji buvo tirta tik iš orbitinių aparatų, tokių kaip NASA Mėnulio žvalgymo orbitinis palydovas (angl. Lunar Reconnaissance Orbiter) arba Mėnulio kraterių stebėjimo ir žvalgymo palydovas (angl. Lunar Crater Observation and Sensing Satellite).

„Mėnuleigis artimai susipažins su Mėnulio gruntu“ ir galės išgręžti iki metro gylio gręžinius, sakė L. Glazer.

Aparatas buvo pavadintas Poliarinės srities lakiųjų medžiagų tyrimų mėnuleigiu (angl. Volatiles Investigating Polar Exploration Rover, VIPER).

Dydžiu jis prilygsta golfo aikštyno automobiliukui – mėnuleigis bus 1,5 m ilgio, 1,5 m pločio ir 2,5 m aukščio bei svers 430 kilogramų.

Kitaip negu Marsą tiriantys aparatai, VIPER gali būti valdomas iš Žemės beveik realiu laiku, nes atstumas tarp mūsų planetos ir Mėnulio yra gerokai mažesnis – tik apie 300 tūkst. kilometrų. Iš Žemės išsiųstas radijo signalas Mėnulį pasiekia maždaug per 1,3 sekundės.

Mėnuleigis taip pat gali važiuoti greičiau negu marsaeigiai – iki 800 m per valandą greičiu.

Energiją mėnuleigiui tieks saulės elementai; ji bus kaupiama akumuliatoriuje, kurio energijos atsargų turėtų pakakti 50 valandų. Aparatas bus pritaikytas atlaikyti ekstremalius temperatūros svyravimus ir galės judėti šonu, kad išlaikytų saulės elementus nukreiptus į šviesą.

VIPER mokslo tyrimų komanda visų pirma nori išsiaiškinti, kaip Mėnulyje susidarė ledo sankaupų ir kokios sąlygos leido joms išsilaikyti milijardus metų. Taip pat tikimasi ištirti kitus šiuolaikinės vandens dinamikos Mėnulyje ypatumus.

Ši misija bus surengta vykdant NASA programą „Artemis“ – planą vėl surengti pilotuojamų skrydžių į Mėnulį.

Planuota, kad amerikiečių astronautai į Mėnulį sugrįš 2024 metais, bet tikėtina, kad toks skrydis įvyks gerokai vėliau, nes įvairius „Artemis“ programos elementus vėluojama įgyvendinti.