Vienu didžiausių teleskopu pasaulyje užfiksavo neįprastos formos asteroidą: astrofizikams tai didelė staigmena

Dėl šios priežasties asteroidas Kleopatra yra viena keisčiausių formų pasižyminčių Saulės sistemos objektų. Jo stebėjimas galėtų pagerinti mūsų turimą suvokimą apie asteroidų susiformavimą.

Nors plokščios Žemės teorijos šalininkai priešintųsi tokiai idėjai, tačiau pasiekus tam tikrą dydį dėl gravitacijos astronominiai objektai tampa sferiniai (rutulio pavidalo).

O iki šios ribos klesti įvairovė – tačiau ji nėra begalinė. Tokio objekto kaip Kleopatra – ilgo ir ištįsusio, su didelėmis „skiltelėmis“ kiekviename jo gale – atradimas buvo pakankamai didelė staigmena, dėl kurios vertėjo pasitelkti Europos kosmoso agentūros teleskopų sistemą VLT („Very Large Telescope“). Stebėjimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Astronomy and Astrophysics“, rašo iflscience.com.

„Kleopatra yra išties unikalus mūsų Saulės sistemos kūnas, – pažymi dr. Frankas Marchisas iš SETI instituto. – Tyrinėdamas keistus nuokrypius, mokslas daro didelę pažangą. Manau, Kleopatra yra vienas iš tokių atvejų, o šios sudėtingos ir įvairialypės asteroidų sistemos suvokimas gali mums padėti sužinoti daugiau apie mūsų Saulės sistemą.“

F. Marchisas asteroidą vadina sistema, nes Kleopatra turi du palydovus. Astronomai visgi nepasinaudojo galimybe pavadinti juos Julijumi Cezariu ir Marku Antonijumi. Tiesa, palydovams buvo suteikti tikrosios Kleopatros vaikų vardai – Aleksandras Helijas ir Kleopatra Selenė.

Būdama pagrindiniame asteroidų žiede, Kleopatra niekados prie mūsų pakankamai nepriartėja, kad ją būtų galima apžiūrėti įdėmiau, tačiau neįprasta asteroido forma pirmą kartą buvo užfiksuota pasitelkus radarą prieš 20 metų, o palydovai aptikti 2008-aisiais.

Didžiulė VLT kampinė skyra suteikė galimybę F. Marchisui ir jo kolegoms stebėti besisukančią Kleopatrą ir sukurti trimatį jos formos modelį. Penkios okultacijos, kai Kleopatra užblokavo žvaigždės šviesą, dar labiau pagerino situaciją.

Pabrėždama iššūkio mastą, mokslininkų komanda primena, kad Kleopatra nuo Žemės nutolusi apie 171 mln. km. Visgi F. Marchisas nėra patenkintas ir aiškina negalintis „sulaukti, kol į Kleopatrą bus galima nukreipti „Extremely Large Telescope“, omenyje turėdamas astronominę milžinę, kuri, kaip numatyta, turėtų pradėti veikti 2027-aisiais.

Kaip teigia mokslininkų komanda, vertinant pagal asteroidų standartus, Kleopatra yra palyginti didelė. Jos ilgis yra apie 270 km, tačiau sąsmauka yra labai siaura ir sudaro tik 13 proc. tūrio. „Skiltelių“ dydis yra beveik toks pat – skirtumas yra vos 16 proc.

Pridedamajame tyrimo straipsnyje pateikiama tiksli informacija apie abiejų palydovų orbitas pažymint, kad VLT parodė, jog ankstesni skaičiavimai buvo klaidingi.

„Jeigu palydovų orbitos buvo nurodytos neteisingai, vadinasi, viskas buvo klaidinga, įskaitant ir Kleopatros masę“, – pažymi Prahos Karolio universiteto mokslininkas dr. Miroslavas Brožas, pagrindinis antrojo straipsnio autorius. Pataisius abiejų palydovų orbitas, numatoma Kleopatros masė sumažėjo 56 proc. Taip yra todėl, kad asteroidas, kažkada laikytas tankiausiu Saulės sistemos objektu, iš tiesų yra gana įprasto tankio.

Šis tankumas leidžia spręsti apie akytą struktūrą – tai gali būti susidūrimo, sunaikinusio pirmtaką, palikimas. Tada gravitacija ir vėl sutraukė medžiagą, tačiau laisviau nei anksčiau.

Kleopatra sukasi taip greitai, kad mažo asteroido tankio vos užtenka, jog jis išsilaikytų. F. Marchisas spėja, kad palydovai Aleksandras Helijas ir Kleopatra Selenė susiformavo iš nuo Kleopatros veikiausiai po nedidelių susidūrimų atplyšusių komponentų.