Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
SaturnasKai Galilėjus 1610 m. pro teleskopą pažvelgė į Saturną, jis nustebo, kai abiejose planetos pusėse mato porą keistų objektų. Jis užsirašė savo pastebėjimą popieriuje, darant prielaidą, kad Saturną sudaro trys kūnai. Vėliau Christianas Huygensas atrado žiedus, tačiau tai atsitiko jau 1655 m.
Romėnai Saturną pavadino romėnų žemės ūkio ir turto dievo vardu, kuris, pasak legendos, vienoje rankoje laikė pjautuvą, o kitoje – kviečių varpas. Keista, kad tai metaforiškai sutapo su tuo, ką pamatė Galilėjus. UranasUranas kažkada buvo vadinamas ... Georgu. Šią planetą 1781 m. atrado vokiečių kilmės anglų astronomas Williamas Herschelis. Jis pavadino naująjį astronominį kūną Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio III garbei, todėl planeta tapo „Georgium Sidus“ (lot. „Jurgio žvaigždė“). Herschelis tikėjo, kad ateityje šis vardas pritaps, tačiau taip nenutiko.
Šios „šlovingos eros“ pabaiga atėjo su vokiečių astronomu Johannu Bode, kuris pasiūlė naują Georgo pavadinimą – Uranas. Tai buvo duoklė tradicijai, susiformavusiai prieš daugelį šimtmečių. NeptūnasDėl milžiniško atstumo Neptūnas negali būti matomas plika akimi nuo Žemės. Todėl šią planetą, atrado matematikai John Adams ir Urbain Le Verrier tik 1846 m. Jų teoriją apie naują dangaus kūną patvirtino Johanas Halle 1846 m. Halle planavo planetą pavadinti Le Verrier vardu, tačiau Tarptautinė astronomijos draugija nesutiko, todėl Neptūnas pavadintas romėnų jūros dievo vardu.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|