Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Ar Venera, viena iš keturių Saulės sistemos sausumos planetų, kada nors turėjo vandenynų, iki šiol buvo neišspręsta mįslė. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šiltnamio efektasNors viename amerikiečių tyrime buvo iškelta hipotezė, kad vandens planetoje būta, tačiau 2021 m. spalio 14 d. žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai tai paneigia. Kaip praneša „Technology“, naudodamasi moderniausiu klimato modeliu, mokslininkų grupė pateikė alternatyvių amerikiečių tyrimui scenarijų. Netrukus po savo gimimo prieš 4,5 mlrd. metų jaunoji Venera buvo padengta magma. Kad susiformuotų vandenynai, jos atmosferos temperatūra turėjo sumažėti tiek, kad vanduo per kelis tūkstančius metų susikondensuotų ir iškristų lietaus pavidalu, kaip atsitiko Žemėje. Tačiau nors tuo metu Saulė buvo 30 proc. silpnesnė nei dabar, to nebūtų pakakę, kad jaunos planetos temperatūra sumažėtų tiek, kad galėtų susiformuoti vandenynai. Toks temperatūros sumažėjimas būtų buvęs įmanomas tik tuo atveju, jei Veneros paviršių nuo Saulės spinduliuotės būtų saugoję debesys. Tačiau tyrėjų sudarytas klimato modelis parodė, kad debesys pirmiausia būtų susiformavę naktinėje Veneros pusėje, kur jie negalėtų apsaugoti paviršiaus nuo saulės spindulių. Priešingai, užuot veikę kaip skydas, debesys padėjo palaikyti aukštą temperatūrą, sukeldami šiltnamio efektą, kuris sulaikė šilumą tankioje planetos atmosferoje. Pagal šį klimato modelį aukšta paviršiaus temperatūra neleido iškrėsti kritulių, todėl vandenynai niekada negalėjo susiformuoti. Būsimų kosminių misijų į Venerą metu surinkti duomenys turėtų leisti patikrinti šiuos teorinius rezultatus. |