Kinija nori pastatyti daugiau kaip 1,5 km ilgio kosminį megaerdvėlaivį, kainuosiantį įspūdingą sumą pinigų – ar tai išvis įmanoma? (Foto, Video)

Kilometro ilgio erdvėlaivio kūrimas yra ne tiek apimties, kiek masto klausimas. „Įvykdyti Apollo“ programą reikėjo išrasti naujas technologijas ir sukurti visiškai naujas sistemas ir procesus kiekvienam žingsniui, siekiant nugabenti žmogų į Mėnulį ir saugiai grąžinti į Žemę.

Kinija tiesiog turėtų daryti tai, ką mes jau padarėme anksčiau, ir tai padaryti daug efektyviau, o tai daugeliu atžvilgių yra lengvesnis iššūkis arba bent jau paprastesnė problema nei bandymas planuoti nusileidimą Mėnulyje.

„Manau, kad tai visiškai įmanoma“, – praeitų metų rugsėjį sakė Kornelio universiteto aviacijos ir kosmoso inžinerijos profesorius Masonas Peckas, buvęs NASA vyriausiasis technologas.

Reikia įveikti unikalius inžinerinius iššūkius

Nors mikrogravitacija sumažina konstrukcijos įtampą, ji jos nepanaikina. Ir kuo ilgesnis laivas, tuo daugiau įtempių gali veikti konstrukciją, todėl reikia labiau atsižvelgti į jėgas, kurios veiktų 1,6 km ilgio laivą.

Vienas iš pavyzdžių, kurį pateikia Peckas, yra vibracijos, kurias konstrukcijoje sukelia manevravimas, kurį stotis greičiausiai turės daryti, kad išvengtų augančios kosminių šiukšlių masės, kaip dabar įprasta daryti Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Gali prireikti amortizatorių ir aktyvaus valdymo, kad būtų išvengta konstrukcijos vibracijos sukeliamo įtempio, o visa tai neabejotinai padidintų bendras išlaidas.

Kitas svarstymas būtų tai, kaip aukštai orbitoje laivas veiktų, nes Saulės spinduliavimas tampa intensyvesnis, kuo aukščiau tolstate nuo Žemės.

Akivaizdu, kad tai sukeltų didelę riziką žmonių įgulos nariams, o medžiagos, galinčios izoliuoti nuo radiacijos, pavyzdžiui, švinas, yra labai sunkios, todėl nepraktiškos kelti į orbitą.

Kita problema, kurią iškelia Peckas, yra Žemės atmosferos traukimas. Bet kuri orbitoje skriejanti struktūra bus sulėtinta ir traukiama žemyn žemojoje orbitoje. Norint atremti šį pasipriešinimą, reikia retkarčiais paleisti variklius, kad būtų išlaikyta orbitos trajektorija.

Tačiau net ir erdvėje fizika vis dar galioja sprendžiant masę, o 1,6 km ilgio struktūra turės neįtikėtinai daug masės, o tam prireiks daug degalų, kad išlaikytų stabilią orbitą.

Vienas svarbus aspektas yra išteklių iššūkis. Norint pastatyti 1,6 km ilgio laivą, reikia milžiniško kiekio mineralų, metalų, elektronikos ir kitų komponentų. Jie turės būti iš kažkur gauti.

Ką darytų 1,6 km ilgio erdvėlaivis?

Atsižvelgiant į išlaidas ir pastangas, atlygis turėtų būti pakankamai didelis, kad pateisintų išlaidas.

Ką darytų 1,6 km ilgio erdvėlaivis, jei toks būtų pastatytas? Tarpžvaigždinės kelionės iš tikrųjų nėra svarstomos, nes tai būtų eksponentiškai brangiau nei tai daryti su mažesniu laivu.

Vis dėlto tarpplanetinės kelionės nėra iš piršto laužtos, nes ilgų kelionių metu į Jupiterio ar Saturno palydovus keliautojams prireiks nemažai gyvenamosios erdvės ir tokių sistemų kaip hidroponika (augalų auginimas nenaudojant dirvožemio). Tačiau vėlgi, mažesnis laivas būtų daug ekonomiškesnis tokio tipo pradinėms misijoms.

Vis dėlto tokio dydžio megastruktūra galėtų būti panaudota ir kitais moksliniais tikslais, net jei tai tikrai nebūtų erdvėlaivis, kaip daugelis įsivaizduoja.

Ko gero labiausiai intriguojantis tokios struktūros panaudojimas būtų kaip platforma kosminiam teleskopui, kuris būtų tokio dydžio ir galios, kad leistų pamatyti mūsų galaktikos kaimynystėje esančių egzoplanetų paviršiaus detales.