Aptiktas vienas ilgiausių objektų mūsų galaktikoje: kas šis paslaptingas dujų debesis?

Vandenilio paslaptis

Milžiniškas kosminis objektas, kurio ilgis – daugiau kaip 3900 šviesmečių (3.6896849 x 1016 km), o plotis – apie 150 šviesmečių, yra maždaug už 55 tūkst. šviesmečių nuo Saulės sistemos, teigiama mokslininkų pranešime. Komanda pavadino šį ilgą debesį „Maggie“ – tai Magdalenos upės, ilgiausios Kolumbijos upės, pavadinimo sutrumpinimas.

Astronomai debesį aptiko vykdydami HI/OH/Rekombinacijos linijų tyrimą (THOR). Atliekant šį tyrimą, kuris remiasi radijo observatorijos surinktais duomenimis, ieškoma objektų, esančių už pagrindinės Paukščių tako plokštumos, t. y. suploto disko, kuriame yra didžioji dalis galaktikos materijos.

Tyrime, 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbtame internete žurnale „Astronomy & Astrophysics“, teigiama, kad Maggie driekiasi maždaug 1600 šviesmečių žemiau Paukščių tako plokštumos. Todėl vandenilio spinduliuotė aiškiai matoma be jokių realių trukdžių ir dujų debesį pastebėti buvo nesunku.

Kadangi dujų debesis yra toks izoliuotas, tyrėjai galėjo apskaičiuoti dujų greitį Maggie viduje. Jie nustatė, kad visos dujos juda tuo pačiu greičiu ir ta pačia kryptimi, o tai patvirtino, kad tai iš tiesų yra viena struktūra, o ne keli šalia vienas kito esantys debesys.

Maggie ne tik didesnis už kitus dujų debesis, bet ir sudarytas iš unikalios formos vandenilio. Kaip žinome, vandenilis gali būti dviejų formų: atominis vandenilis, kurį sudaro tik pavieniai nesurišti vandenilio atomai, ir molekulinis vandenilis, H2, kurį sudaro du tarpusavyje surišti vandenilio atomai. Daugumą vandenilio debesų kosmose sudaro molekulinis vandenilis. Tačiau Maggie yra sudarytas iš 92 proc. atominio vandenilio, todėl jis ypač įdomus mokslininkams.

Dauguma žvaigždžių susidaro iš molekulinio vandenilio debesų, kurie tampa pakankamai tankūs, kad dėl gravitacijos jėgos suirtų. Tyrėjai įtaria, kad praeityje daug šių molekulinio vandenilio debesų galėjo būti sudaryti iš atominio vandenilio, tačiau mokslininkai neturi galimybės paaiškinti, kaip atominiai debesys pereina į molekulinius debesis, o tai yra viena iš pagrindinių likusių paslapčių, susijusių su žvaigždžių formavimusi.

Komanda tikisi, kad papildomi būsimų tyrimų duomenys atskleis daugiau informacijos apie tai, kas vyksta.