Stulbinantis atradimas: atrasta egzoplaneta paneigia iki tol žinotus dėsnius

Pirmą kartą ši egzoplaneta nufotografuota Europos Pietinėje observatorijoje Labai dideliu teleskopu (angl. Very Large Telescope). Kentauro b b stebina dėl kelių įdomių priežasčių, iš kurių svarbiausia ta, kad ji skrieja aplink dvinarę žvaigždžių sistemą, kuri yra 6-10 kartų sunkesnė už mūsų Saulę, todėl dabar Kentauro b sistema yra sunkiausia iš visų žinomų planetų šeimininkių.

„b Centauri“ dabar yra karščiausia žvaigždžių pora, aplink kurią skrieja planeta – tokia karšta, kad mokslininkai anksčiau manė, jog planetos aplink jas negali skrieti. „Pagrindinė“ žvaigždė, „b Centauri A“, yra maždaug tris kartus karštesnė už mūsų Saulę – 32 000 laipsnių pagal Farenheitą, o kartu su pagalbine žvaigžde ši sistema naujai atrastą planetą apšviečia itin dideliu kiekiu rentgeno ir ultravioletinės spinduliuotės.

Švedų astronomas Markusas Jansonas pareiškime apie Kentauro b b atradimą sakė, kad „tokios žvaigdės kaip ši paprastai laikomos gana destruktyviomis ir pavojingomis“.

„Buvo manoma, kad aplink jas turėtų būti nepaprastai sunku susuformuoti didelėms planetoms“, – pridūrė jis.

Visgi išlikti žvaigždžių orbitoje planetai pavyksta: ji yra 14 kartų toliau nuo Kentauro b nei Plutonas nuo mūsų Saulės – arba 550 kartų toliau nuo savo dvinarės žvaigždės sistemos nei Žemė. Naujajame M.Jansono ir jo kolegų straipsnyje apie šią planetą žurnale „Nature“ pažymima, kad žvaigždžių orbita – viena didžiausių žinomoje Visatoje, tad būtent ji ir gali būti priežastis, kodėl planeta sugebėjo ištverti visą radiaciją, sklindančią iš žvaigždžių poros.

Dar viena savybė, išskirianti šią naująją egzoplanetą nuo kitų, yra ta, kad žvaigždės, aplink kurias ji skrieja, dar sąlyginai jaunos – kiekvienai jų vos 15 mln. metų, palyginus su 4,6 mlrd. metų senumo mūsų Saule.

Space.com pažymi, kad kol kas tyrėjai dar negali pateikti jokių išvadų klausimu, kaip susiformavo Kentauro b b. Ji galėjo susiformuoti per „branduolio akreciją“ – teoriją, pagal kurią tokios planetos kaip Jupiteris susidaro iš dulkių dalelių, kurios jungiasi tarpusavyje, kol tampa pakankamai didelės, kad galėtų veikti gravitacine jėga.

Arba, pasak tyrėjų, ji galėjo gimti dėl „gravitacinio nestabilumo“, kai kosminių dulkių debesis suyra dėl savo paties didžiulės gravitacijos ir virsta tokiomis pačiomis dulkių dalelėmis, kurios pagal branduolio akrecijos teoriją būtinos planetoms susidaryti.

Tačiau viena yra tikra: neįtikėtinas Kentauro b b egzistavimas paneigia daugelį dalykų, kuriuos astrofizikai manė žinantys.

„Rasti planetą aplink Kentauro b žvaigždę buvo labai įdomu, nes tai visiškai keičia požiūrį į masyvias žvaigždes kaip planetų šeimininkes“, – sakė M.Jansonas.

Šios naujos ir palyginti netoli esančios planetos atradimas yra toks technologinis pasiekimas, apie kurį prieš 30 metų, kai buvo atrasta pirmoji egzoplaneta, būtų buvę neįmanoma net pasvajoti. Vis labiau tobulėjant megateleskopams, visata tikriausiai ir toliau taps keistesnė ir didesnė nei bet kada anksčiau.