Elonas Muskas skaičiuoja nuostolius: geomagnetinė audra sunaikino keliasdešimt „Starlink“ palydovų – kodėl nepavyko to išvengti?

Ketvirtadienį (vasario 3 d.) „SpaceX Falcon 9“ raketa iš NASA aikštelės Kenedžio kosmoso centre Floridoje paleido 49 „Starlink“ palydovus. Po dienos virš Žemės nusiritusi geomagnetinė audra šiek tiek padidino atmosferos tankį, todėl dauguma palydovų buvo pasmerkti žūčiai.

„Preliminari analizė rodo, kad padidėjęs pasipriešinimas mažame aukštyje neleido palydovams išeiti iš saugaus režimo ir pradėti orbitinius manevrus, todėl iki 40 palydovų vėl įskris arba jau įskriejo į Žemės atmosferą“, – antradienį (vasario 8 d.) paskelbė „SpaceX“.

Geomagnetinės audros kyla tada, kai dėl stipraus Saulės vėjo Žemės magnetosferoje susidaro kintančios srovės ir plazma, aiškina Kosminių orų prognozių centras, kurį administruoja JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija. Ši sąveika gali sušildyti viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius ir padidinti atmosferos tankį pakankamai aukštai virš planetos, kad paveiktų žemose orbitose esančius palydovus – pavyzdžiui, naujuosius „SpaceX“ palydovus „Starlink“. Penktadienio geomagnetinė audra kilo po sausio 30 d. įvykusio Saulės išsiveržimo, kuris link mūsų planetos pasiuntė krūvį turinčių dalelių bangą, turėjusią pasiekti Žemę vasario 2 d.

Praėjusią savaitę „SpaceX“ paleisti 49 palydovai buvo iškelti į pradinę orbitą, kuri žemiausiame taške siekė vos 210 km virš Žemės. „SpaceX“ yra sakę, kad „Starlink“ palydovų grupes sąmoningai išleidžia žemoje orbitoje, kad jas būtų galima greitai sunaikinti, jei iškart po paleidimo įvyktų gedimas. Paaiškėjo, kad penktadienį kilus geomagnetinei audrai, būtent dėl tokios orbitos palydovai tapo pažeidžiamais.

„Iš tiesų, borto GPS rodo, kad dėl audros greičio ir stiprumo atmosferos pasipriešinimas padidėjo iki 50 proc., palyginus su ankstesniais paleidimais“, – teigia „SpaceX“.

Tuomet palydovai buvo pervesti į apsauginį „saugųjį režimą“ ir jiems buvo duota komanda skristi taip, kad būtų sumažintas pasipriešinimo poveikis.

Tačiau daugumai naujųjų „Starlink“ palydovų pasipriešinimas buvo per didelis. Tikimasi, kad iki 40 iš jų, skriejančių saugiuoju režimu, praėjus vos kelioms dienoms po paleidimo paliks orbitą kaip paprastos kosminės šiukšlės.

„Orbitą paliekantys palydovai nekelia jokios susidūrimo su kitais palydovais rizikos, ir grįždami į atmosferą žūsta – tai reiškia, kad nesusidaro jokių orbitinių nuolaužų ir į žemę nepatenka jokių palydovo dalių, – skelbia „SpaceX“. – Ši unikali situacija rodo, kad „Starlink“ komanda labai stengiasi užtikrinti, kad sistema būtų pirmaujančia orbitoje esančių nuolaužų mažinimo srityje“.

Praėjusią savaitę įvykęs „SpaceX“ „Starlink“ paleidimas, pavadintas misija „Starlink 4-7“, buvo trečiasis bendrovės „Starlink“ skrydis šiais metais. Tikėtasi, kad 49 raketoje buvę palydovai prisijungs prie daugiau nei 1800 kitų šiuo metu orbitoje jau esančių „Starlink“ palydovų.

Nuo 2019 m. „SpaceX“ kelia į orbitą „Starlink“ palydovus – kartais iki 60 vienu metu – siekdama orbitoje sukurti megaflotilę, kurioje galiausiai būtų iki 42 000 palydovų. Šio projekto tikslas – užtikrinti didelės spartos interneto prieigą vartotojams bet kurioje Žemės vietoje, ypač atokiose ar nepakankamai ryšiu padengtose vietovėse, skelbia „SpaceX“.

Astronomai kritikuoja „Starlink“ projektą dėl palydovų poveikio astronominiams stebėjimams – nes dėl didelio skaičiaus palydovų, skrajojančių naktiniame danguje, teleskopais fiksuojamuose vaizduose gali atsirasti dryžių. Nuo tada „SpaceX“ stengiasi apriboti „Starlink“ palydovų matomumą, kad sumažintų jų poveikį astronominiams stebėjimams.

Parengta pagal space.com