Žvaigždžių sudėtis
.
(0)
2023-08-01
15
Saulės sistemoje randama gana daug radioaktyvių aliuminio ir geležies izotopų skilimo produktų. Patys izotopai čia egzistavo pačioje sistemos gyvavimo pradžioje, kai formavosi pirmosios uolienos. Skildami jie išskyrė daug šilumos, kuri šildė ir jauną Žemę bei greičiausiai padėjo prasidėti tektoninių plokščių judėjimui.
(0)
2022-03-04
2
Žvaigždes daugiausiai sudaro vandenilis ir helis su trupučiu kitų elementų priemaišų. Žvaigždei senstant ir vykstant vandenilio branduolių jungimosi reakcijoms, jos centre vis gausėja helio, vėliau prasideda kitos reakcijos ir ima atsirasti sunkesni elementai. Visgi žvaigždės paviršiuje šių procesų pėdsakų nesimato, susiformavę elementai iš centro išlaisvinami ir į aplinką paskleidžiami tik žvaigždei mirštant, pavyzdžiui supernovos sprogimo metu ar nusimetinėjant planetinį ūką.
(0)
2020-12-27
4
Litis – trečias periodinės lentelės cheminis elementas – Visatoje egzistuoja nuo pirmųjų minučių po Didžiojo sprogimo. Šiek tiek jo susiformavo būtent tada, kartu su vandeniliu, deuteriu, tričiu ir dviem helio izotopais. Teoriniai modeliai pateikia labai aiškią prognozę, kiek šių elementų turėjo būti pirmykštėje Visatoje; stebėjimai patvirtina prognozes apie deuterį bei helį. O štai ličio gausa, išmatuojama seniausiose žvaigždėse, yra apie keturis kartus mažesnė, nei prognozuojama.
(1)
2020-10-18
8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0)
2020-09-25
30
Senovės Graikijos laikais buvo suformuota „atomo“ sąvoka. Tačiau patys atomai atsirado kur kas seniau, kur kas toliau…
(0)
2020-08-13
6
Žemėje, kaip ir apskritai Visatoje, yra nemažai fosforo. Jis būtinas visai Žemėje esančiai gyvybei. Įdomu, kad šiandieniniai Galaktikos cheminės evoliucijos modeliai negali paaiškinti stebimo fosforo kiekio – jie prognozuoja daug mažiau šio elemento.
(0)
2020-01-31
7
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susiformavo dėl žvaigždėse vykstančių procesų. Pagrindinis procesas yra termobranduolinė sintezė, sukurianti daugumą elementų, lengvesnių už geležį, ir pačią geležį.
(0)
2020-01-21
12
Vieną meteoritą ištyrę mokslininkai aptiko seniausios kada nors Žemėje egzistavusios medžiagos. Jie kosminėse uolienose, kurios nukrito į Žemę septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, rado dulkių dalelių Ir toms dulkėms yra net 7,5 mlrd. metų.
(0)
2019-02-03
13
Žvaigždes supančios dujos dažnai yra šiek tiek daugiau praturtintos sunkiais cheminiais elementais, nei tipinė galaktikos tarpžvaigždinė medžiaga, mat jas papildo žvaigždžių vėjai. Visgi galaktikoje, kurioje sunkesnių už helį elementų, vadinamų metalais, vidutiniškai yra dešimt kartų mažiau, nei Saulėje, aptikti žvaigždes, gaubiamas beveik vien iš geležies sudarytų dulkių, yra netikėta.
(0)
2018-10-08
9
Nemaža dalis cheminių elementų sukuriami supernovų sprogimų metu. Vienas iš supernovų tipų, Ia (pirmasis a), įvyksta, kai baltoji nykštukė užauga iki didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tada joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos, kurios žvaigždės liekaną ištaško į šipulius, pakeliui sukurdamos daug elementų, periodinėje lentelėje esančių šalia geležies – geležies, nikelio, kobalto, mangano ir kitų.
(0)
2018-09-30
30
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi žinomi objektai Visatoje (neskaitant juodųjų skylių, kurioms mums įprastas tankio suvokimas nelabai pritaikomas). Viename arbatiniame šaukštelyje tilptų apie 90 milijonų tonų neutroninės žvaigždės medžiagos. Nauji skaičiavimai rodo, kad jos yra ir tvirčiausi žinomi objektai.
(0)
2018-03-20
21
Neutroninės žvaigždės gali egzistuoti todėl, kad objekto, 1,5-3 kartus masyvesnio už Saulę, gravitaciją gali atsverti neutronų slėgis. Šis slėgis nėra toks, kaip mums įprastas šiluminis slėgis; jį sukelia ne dalelių judėjimas, o kvantinės jų savybės, neleidžiančios dviems neutronams priartėti pernelyg arti vienam prie kito. Toks „išsigimimo“ slėgis palaiko ir baltąsias nykštukes bei netgi planetas-milžines.
(2)
2017-02-18
40
Ko gero, esate girdėję posakį: mes – žvaigždžių vaikai. Jo mintis yra ta, kad mus sudarantys atomai prieš milijonus metų susidarė žvaigždėse. O dabar tai pirmą kartą įrodyta.
(0)
2014-06-11
14
Žemės tipo planetomis besimaitinančios žvaigždės gali padėti atrasti gyvenimui palankias planetas
(0)
2014-05-05
2
Prireiks dešimtmečių, kol iki galo perprasime neseniai atrastą Higso bozoną, sukursime geriausius vaistus nuo vėžio ir aprūpinsime planetą švaria, pigia ir beveik begaline energija. Bet iki tol teks atremti nuolatinę trumparegių tamsuolių ir beraščių, kurių lūpose kartojamas naujas „sąmokslas“, priešpriešą. Esą mokslininkai nori iššvaistyti milijardus mokesčių mokėtojų pinigų niekur nevedantiems tuneliams ir dešimtmečius trunkantiems nerezultatyviems tyrimams.
