Kodėl NASA leidžia vyrams astronautams likti kosmose ilgiau nei moterims? Tai netrukus turėtų pasikeisti (Video)

Kiekvieną dieną Žemę apgula jonizuojanti spinduliuotė, didelės energijos bangos, galinčios pašalinti elektronus iš kūno atomų. Didelis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gali sukelti spindulinę ligą ir vėžį.

Laimei, mūsų planetos magnetosfera ir atmosfera blokuoja beveik visą šią spinduliuotę, kurią sukuria Saulė ir galaktikos kosminiai spinduliai iš sprogstančių žvaigždžių, ir neleidžia jai pasiekti gyvybės Žemės paviršiuje.

Tačiau Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kurią vis dar saugo magnetosfera, bet ne atmosfera, astronautai yra veikiami didesnio lygio jonizuojančiosios spinduliuotės, o tai padidina jų riziką susirgti vėžiu per savo karjerą.

Pagal dabartines ribas, kurias NASA nustatė 1989 m., efektyvi dozės riba astronauto karjerai yra pagrįsta ne daugiau kaip 3% per visą gyvenimą viršijančia mirtingumo nuo vėžio rizika. Ši rizika vertinama slenkančia skale, pagrįsta amžiumi ir lytimi, pradedant nuo apatinės 180 milisivertų (mSv) radiacijos ribos 30 metų moteriai iki viršutinės 700 mSv karjeros ribos 60 metų vyrui.

Taigi kodėl moterų astronaučių radiacijos apšvitos riba yra mažesnė nei astronautų vyrų?

Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros Radiacinės saugos skyriaus specialiojo vyriausybės darbuotojo R. Julianą Prestoną, NASA nustatytas žemesnis radiacijos slenkstis moterims astronautėms buvo pagrįstas tokia išvada: kai moterys ir vyrai buvo veikiami aukšto lygio radiacijos panašų laikotarpį, moterys turėjo daugiau nei du kartus didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu nei vyrai.

Šios gairės turėjo realių karjeros pasekmių. 2018 m. buvusi NASA astronautų korpuso vadovė Peggy Whitson, kuri viešai išreiškė savo nusivylimą dėl astronautėms taikomų radiacijos apribojimų, turėjo išeiti į pensiją būdama 57 metų, kai pasiekė savo karjeros ribą dėl radiacijos poveikio.

Tačiau artimiausiu metu NASA radiacijos slenksčiai turėtų pasikeisti. 2021 m. NASA paprašė Nacionalinių mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijų suburtos ekspertų grupės įvertinti kosmoso agentūros planą pakeisti savo karjeros radiacijos ribą iki 600 mSv visiems įvairaus amžiaus astronautams.

NASA nustatė šią ribą, taikydama agentūros vėžio rizikos modelį jautriausiems asmenims: ankstyvosios karjeros moterims. NASA apskaičiavo vidutinę šios grupės poveikio sukeltos mirties riziką ir pavertė šią riziką, leidžiančią daug didesnę paklaidą nei anksčiau, į dozę. Ši 600 mSv dozė reiškia apšvitą, kurią astronautas gautų per keturias šešių mėnesių ekspedicijas TKS.

Palyginimui, vidutinė metinė spinduliuotės dozė, kurią žmogus gauna Žemėje, yra apie 3,6 mSv, NASA duomenimis, palyginti su 300 mSv per metus praleistus TKS.

Naujoji riba „sumažintų dozę kai kurioms vyrų grupėms, ypač vyresnio amžiaus vyrams“, – sakė Prestonas, kuris taip pat buvo Nacionalinių akademijų ekspertų grupės, vertinančios vėžio riziką įgulose atliekamų kosminių misijų metu, pirmininko pavaduotojas. „Tai reikštų, kad moterys gali turėti ilgesnę astronautės karjerą."

2021 m. birželį savo ataskaitą paskelbusią komitetą sudarė trys grupės, kurios atitinkamai analizavo rizikos vertinimo procesą, etikos klausimus ir naujų rekomendacijų komunikavimą.

NASA siūlomas planas apima karjeros ekspozicijos ribos atsisakymą ilgesnėms misijoms, pavyzdžiui, galimai kelionei į Marsą, dėl kurios astronautai būtų veikiami maždaug 900 mSv.