Iš Žemės branduolio į išorę veržiasi kelių milijardų metų senumo dujos: ar tai turėtų kelti nerimą?

Nerimauti nėra pagrindo. Žemė neišsipūs kaip liūdnas balionas. Tačiau šių dujų išsiveržimas reiškia, kad Žemė susiformavo Saulės migloje – molekuliniame debesyje, iš kurio gimė Saulė. Ši mūsų planetos gimimo detalė ilgą laiką buvo nežinoma.

Žemėje yra du stabilūs helio izotopai. Labiausiai paplitęs yra helis-4, kurio branduolį sudaro du protonai ir du neutronai, jis sudaro apie 99,99986 proc. viso mūsų planetoje esančio helio.

Kitas stabilus izotopas, sudarantis tik apie 0,000137 proc. Žemėje esančio helio, yra helis-3, kurio branduolyje yra du protonai ir vienas neutronas.

Helio-4 yra daugiausia urano ir torio radioaktyvaus skilimo produktas, susidarantis čia pat Žemėje. Priešingai, helis-3 daugiausia yra pirmykštis, susidaręs akimirką po Didžiojo sprogimo, tačiau jis taip pat gali susidaryti radioaktyviai skylant tričiui, rašo „Science Alert“.

Būtent helio-3 izotopas buvo aptiktas ištekantis iš Žemės gelmių, daugiausia išilgai vandenyno vidurio vulkaninių keterų sistemos, todėl galime gana tiksliai nustatyti, kokiu greičiu jis išsiskiria iš Žemės plutos.

Šis rodiklis yra apie 2000 gramų per metus: „maždaug tiek, kad užpildytų jūsų stalo dydžio balioną“, – tyrime aiškina Naujosios Meksikos universiteto geofizikas Peteris Olsonas.

„Tai gamtos stebuklas ir užuomina apie Žemės istoriją, kad Žemės gelmėse vis dar yra nemažai šio izotopo.“

Astronomai mano, kad Marso dydžio objektas atsitrenkė į labai jauną Žemę ir į Žemės orbitą išskriejo nuolaužos, kurios galiausiai rekombinuodamos susiformavo į Mėnulį.

Šio įvykio metu, kai mantija iš naujo išsilydė, buvo prarasta didelė dalis mantijoje užrakinto helio. Tačiau šerdis yra atsparesnė smūgiams, todėl galima manyti, kad ji galėtų būti gana veiksminga talpykla heliui-3 išlaikyti, rašoma „Science Alert“.