Nežemiškos gyvybės ieškojęs NASA teleskopas aptiko ypatingą radinį mūsų galaktikoje (Foto)

Oficialiai egzoplaneta pavadina K2-2016-BLG-0005Lb. Duomenis apie šį kosminį kūną Keplerio teleskopas surinko 2016 metais, tačiau mokslininkai dabar nustatė, kad tai – pati tolimiausia egzoplaneta, kokią yra atradęs Kelperio kosminis teleskopas. Iš viso šis teleskopas savo misijų metu užfiksavo daugiau nei 2600 egzoplanetų.

Egzoplaneta – tai planeta, esanti už mūsų Saulės sistemos ribų. Bene didžiausio dėmesio sulaukia egzoplanetos, kurios dėl dydžio bei atstumo nuo savo žvaigždės, masės, sudėties ir kitų parametrų gali būti tinkamos gyvybei, kurią mes suvokiame. Vis tik dažniausiai surandamos egzoplanetos – didžiuliai dujų kamuoliai.

„Keplerio teleskopas leido mums tiksliai nustatyti egzoplanetos masę ir atstumą nuo žvaigždės, aplink kurią yra jos orbita. Kaip paaiškėjo, tai yra Jupiteriui identiškas dvynys savo masės atžvilgiu ir atstumu nuo žvaigždės, kuri yra maždaug 60 proc. mūsų Saulės masės“, – teigė Mančesterio universiteto astronomas Eamonnas Kerinsas.

Astrofizikas Davidas Spechtas iš Mančesterio universiteto teigė, kad egzoplaneta atrasta pasinaudojant astrofizikos fenomenu, kuris žinomas kaip gravitacinis mikrolęšis. Dėka šio kosminio reiškinio, kuris buvo numatytas Alberto Einsteino reliatyvumo teorijoje, objektai kosmose gali būti matomi ir tyrinėjami iš arčiau. Šis fenomenas – kai sklindanti šviesa patenka į gravitacinį lęšį – t. y. šviesa, sklisdama pro masyvaus objekto gravitacijos lauką užlinksta ir tuo pačiu yra sustiprinama.

Mokslininkai tyrę trijų mėnesių trukmės duomenis, kuriuos rinko Keplerio teleskopas, tikėdamiesi, kad pro gravitacinį lešį praėjusi šviesa iš tolimos žvaigždės padės aptikti egzoplanetą.

Tačiau tam, kad būtų pasiekti efektyvūs stebėjimų rezultatai, buvo reikalingas tobulas planetų sistemos išsidėstymas priešais centre esančią žvaigždę. „Tikimybė, kad planeta ir fone esanti saulė idealiai išsidėstys, taip, kad šviesa paveiktų priešais esančią planetą yra vienas iš šimtų milijonų. Tačiau mūsų galaktikoje yra šimtai milijonai žvaigždžių. Tad Keplerio teleskopas tiesiog „tupėjo ir žiūrėjo į vieną dangaus plotą“ tris mėnesius“, – teigė E. Kerinsas.

Surinktų duomenų tyrimo metu Mančesterio universiteto mokslininkų komanda sudarė algoritmą, kurio pagalba buvo atrinkti penki kandidatai, o vienas iš jų turėjo egzoplanetos požymių. To paties dangaus ploto stebėjimai iš Žemės patvirtino, kad ten gali būti egzoplaneta bei nustatyta tiksli egzoplanetų sistemos buvimo vieta.

Kaip pažymi mokslininkai, šis egzoplanetos atradimas buvo padarytas kosminiu teleskopu, kuris jau baigęs savo misiją – be to Keplerio teleskpopas nebuvo kuriamas egzoplanetų stebėjimui pasinaudojant gravitacinio lęšio fenomenu.

2009 metais misiją pradėjęs Keplerio kosminis teleskopas buvo paskirtas 3,5 metų misijai. 2012-aisiai nuspręsta misiją pratęsti iki 2016 metų. Tačiau 2012-2013-aiaisias teleskopas susidūrė su keliais techniniais giroskopų gedimais. Tą kartą buvo nuspręsta paskirti teleskopą kitai – K2 Second Light misijai, kurios metu būtų ieškoma egzoplanetų, potencialiai tinkamų gyvybei. 2014 metais misija buvo pratęsta iki kol teleskope 2018 spalio 30 dieną baigėsi kuro atsargos. Per visą savo misijos laiką Keplerio teleskopas stebėjo daugiau nei 530 tūkst. žvaigždžių, atrado daugiau nei 2600 egzoplanetų.

Mokslinis tyrimas paskelbtas išankstinių peržiūrų duomenų bazėje arxiv.org ir buvo patvirtintas publikavimui moksliniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.