[Žinios trumpai] Prieš 8 metus virš Žemės sprogo tarpžvaigždinis objektas, atskleidžia išslaptinti vyriausybės duomenys

2014 m. danguje virš Papua Naujosios Gvinėjos liepsnojantis ugnies kamuolys iš tikrųjų buvo greitai judantis objektas iš kitos žvaigždžių sistemos, teigiama neseniai paskelbtame JAV kosmoso vadovybės (USSC) pranešime.

Tai buvo mažas meteoritas, kurio skersmuo yra vos 1,5 pėdos (0,45 metro). Jis įlėkė į Žemės atmosferą 2014 m. sausio 8 d., kosminėje erdvėje skridęs daugiau nei 130 000 mylių per valandą (210 000 km/h) greičiu. Toks  greitis gerokai viršija vidutinį Saulės sistemoje skriejančių meteoritų greitį, kaip aiškėja iš  2019 m. atlikto šio objekto tyrimo.

Atliktoje analizėje teigiama, kad mažo meteorito greitis kartu su jo orbitos trajektorija 99 % tikrumu įrodė, kad objektas atsirado toli už mūsų Saulės sistemos ribų – galbūt „iš gilaus planetų sistemos vidaus arba iš žvaigždės Paukščių Tako galaktikos diske“, – rašė autoriai. Tačiau nepaisant mokslinio pagrįstumo, komandos darbas niekada nebuvo recenzuojamas ar paskelbtas moksliniame žurnale, nes kai kuriuos duomenis, reikalingus jų skaičiavimams patikrinti, JAV vyriausybė laikė įslaptintais, teigia „Vice“.

Dabar USSC mokslininkai oficialiai patvirtino komandos išvadas. Kovo 1 d. paskelbtame tekste, kuriuo balandžio 6 d. USSC vado pavaduotojas generolas leitenantas Johnas E. Shaw pasidalino socialiniame tinkle „Twitter“, rašoma, kad 2019 m. ugnies kamuolio analizė buvo „pakankamai tiksli, kad patvirtintų tarpžvaigždinę trajektoriją“.

Šis patvirtinimas atgaline data nustato 2014 m. meteoritą pirmuoju tarpžvaigždiniu objektu, kada nors aptiktu mūsų Saulės sistemoje. Jis buvo aptiktas trejais metais anksčiau nei buvo atrastas „Oumuamua“ – plokščias, niūrios cigaro formos objektas, kuris taip pat per greitai juda, kad būtų kilęs iš mūsų planetų sistemos. (Skirtingai nei 2014 m. meteoritas, NASA teigimu, „Oumuamua“ buvo aptiktas toli nuo Žemės ir jau greitai išeis iš mūsų žvaigždės sistemos ribų.)

Amiras Sirajus, astrofizikas teoretikas iš Harvardo universiteto ir pagrindinis 2019 m. straipsnio autorius, sakė, kad vis dar ketina paskelbti pradinį tyrimą, kad mokslo bendruomenė turėtų galimybę vykdyti tolesnius ieškojimus. Jis pridūrė, kad meteoritas užsiliepsnojo virš Ramiojo vandenyno pietinės dalies, todėl gali būti, kad objekto skeveldros pateko į vandenį ir nuo to laiko pasiliko jūros dugne.

Nors šių tarpžvaigždinių šiukšlių likučių nustatymas gali būti beveik neįmanoma užduotis, A. Sirajus teigė, kad jau konsultuojasi su ekspertais dėl galimybės surengti ekspediciją joms iškelti.

„Galimybė gauti pirmąjį tarpžvaigždinės medžiagos gabalą yra pakankamai jaudinanti, jog ją būtų galima labai nuodugniai patikrinti ir pasikalbėti su visais pasauliniais vandenynų ekspedicijų ekspertais, siekiant iškelti meteoritus“, – sakė Sirajus „Vice“.