Legendinis Hablo teleskopas dar turi parako – išmatavo didžiausią iki šiol žinomą kometą (Foto, Video)

Mokslininkai apskaičiavo, kad ledinės šerdies ilgis yra nuo 119 iki 137 km, atsižvelgiant į jos ryškumą. Jei skaičiavimai būtų tikslūs, tai būtų didžiausia kada nors atrasta kometa.

Tačiau mokslininkai norėjo būti tikri, todėl sausį nukreipė Hablo kosminį teleskopą į kometą ir tiksliai išmatavo jos branduolį. Kaip šią savaitę buvo pranešta žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, kometos šerdies skersmuo gali siekti 137 km. Jos masė taip pat siekia 500 trilijonų tonų, o tai atitinka maždaug 2800 Everesto kalnų.

„Ji yra 100 kartų didesnė nei įprasta kometa, kurias tyrinėjome visus šiuos metus“, – sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomas ir planetologas Davidas Jewittas ir naujo tyrimo autorius.

Nepaisant įspūdingų matmenų, ši kometa, pavadinta C/2014 UN271 (arba Bernardinelli-Bernstein, pagal du atradėjus), plika akimi bus matoma tik trumpą laiką. Ji skrieja į saulę 35 400 km/h greičiu. Tačiau artimiausiu metu, 2031 m., ji bus tik 1,6 milijardo km atstumu nuo Saulės – iškart už Saturno orbitos – kur ji pasirodys kaip silpnas švytėjimas naktiniame danguje, o po to vėl pasislėps į šešėlį.

Kad patvirtintų kometos dydį, sausio 8 d. astronomai nufotografavo jos vaizdus naudodami Hablo teleskopą. Tačiau atvaizdų iššifravimo iššūkis buvo atskirti kometos branduolį nuo ją supančio debesies ir uodegos, arba komos. Kometa, artėjant prie Saulės, įkaista, o koma plečiasi.

Kometa yra nutolusi maždaug 3 milijardus km nuo saulės, kur temperatūra yra maždaug -176 °C, bet pakankamai, kad anglies monoksidas sublimuotų nuo kometos paviršiaus ir susidarytų koma.

Tada Hui su kolegomis sukūrė kompiuterinį kometos modelį ir priderino jį prie teleskopo vaizdų. Tada jie sugebėjo išeiti iš komos ir palikti tik branduolį.

Tada Hui ir jo kolegos sukūrė kompiuterinį aplinkinės komos modelį ir pakoregavo jį taip, kad jis atitiktų Hablo vaizdus. Tada jie atėmė komos švytėjimą.

Tada komanda padarė branduolio nuotraukas ir palygino jo ryškumą su radijo stebėjimais iš Atakamos didelio milimetrų/submilimetrų masyvo (ALMA) Čilėje. Sujungti duomenys leido astronomams nustatyti jos skersmenį, taip pat kaip iš tikrųjų atrodo branduolys.

Kometa apskrieja Saulės sistemą per 3 milijonus metų, o toliausiai nuo Saulės ji nuskireija net pusę šviesmečio.

Pirmą kartą nufotografavus 2014 m. spalį, objektas buvo 29 AU (4,3 milijardo km) atstumu nuo Saulės, beveik kiek yra iki Neptūno orbitos ir didžiausiu atstumu, kokiu buvo aptikta kometa.

Astronomai tikisi, kad kometa pateiks atsakymus, kokios yra kometos iš Oorto debesies. Manoma, kad Oorto debesis yra didžiulis trilijonų kometų šaltinis.