[Žinios trumpai] Šimtmečio misija: NASA atskleidžia išankstinius planus nusiųsti du astronautus į Marsą

Tai jaudinanti galimybė, kuri, nors iki jos įgyvendinimo liko dar daug metų, jei ne dešimtmečių, rodo agentūros įsipareigojimą išpildyti žmonijos svajones pirmą kartą istorijoje įkelti koją į Raudonąją planetą.

NASA kosmoso architektūros direktorius Kurtas „Spudsas“ Vogelis apibūdino, ką galėtų reikšti tokia misija. Agentūra įsivaizduoja, kad kelis mėnesius trunkančiai kelionei bus naudojamas hibridinės raketos pakopos erdvėlaivis, kuriame derinama cheminė ir elektrinė varomoji jėga.

Du įgulos nariai liktų orbitoje, o dar du lankytųsi Marso paviršiuje. Pastarieji galėtų naudotis iš anksto į paviršių atsiųstomis atsargomis, kurias tiektų 25 tonų sveriantis marsaeigis, suteikiantis energijos ir mobilumo paviršiuje, taip pat iš anksto paruoštas įgulos pakilimo aparatas su degalais, kad vėliau abu grįžtų į orbitą.

Vogelis siūlo, kad du įgulos nariai, norėdami iš tikrųjų praleisti iki vieno mėnesio ant dykumos Marso paviršiaus, galėtų gyventi hermetiškame marsaeigyje, kuriame būtų galima gyventi ir atlikti mokslinius uždavinius.

„Mūsų prielaida šiuo atveju yra ta, kad įgula bus dekondicionuota, - sakė Vogelis per paskaitą, - ir reikės laiko prisitaikyti prie dalinės kitos planetos gravitacijos.“

Gravitacija Marse yra tik maždaug trečdalis Žemės gravitacijos.

„Norime maksimaliai padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą, todėl leisime jiems pasivažinėti, kol jie taps pakankamai kondicionuoti, kad galėtų užsivilkti kosminius kostiumus ir vaikščioti, ir maksimaliai padidinti tuos mokslinius rezultatus per 30 dienų“, - pridūrė jis.

Netolimoje ateityje misijos į Marsą gali trukti nuo vos 30 dienų ant paviršiaus, kurioms, įvertinus kelionės laiką, viso prireiktų šiek tiek mažiau nei dvejų Žemės metų, iki beveik 500 dienų ant Marso paviršiaus, o ilgalaikės misijos gali trukti 916 dienų.

Nenuostabu, kad Vogelis ir jo komanda priėjo prie išvados, jog, atsižvelgiant į astronomines logistikos ir išlaidų sąnaudas, 30 dienų misija paviršiuje yra daug realesnė.

NASA tikisi pasinaudoti tuo, ką galiausiai sužinosime tyrinėdami Mėnulio paviršių, ir pritaikyti tai praleidžiant laiką Marso paviršiuje.

Tačiau prieš pradedant tokias misijas, kosmoso agentūros laukia kalnas darbo. NASA tik pradeda ruoštis misijai „Artemis I“ - kelionei be įgulos aplink Mėnulį ir atgal, o pirmasis raketos SLS ir erdvėlaivio „Orion“ skrydis numatytas vėliau šiais metais.

Iš ten NASA planuoja Mėnulyje įkurti nuolatinę buvimo vietą - Mėnulio vartus, kurie taptų tarpine stotele astronautams perkelti į Mėnulio paviršių, ir galiausiai sukurti tranzitinę buveinę - koncepcinį erdvėlaivį, kuriame astronautai galėtų apsistoti daug ilgesnėje kelionėje į Marsą.

Kitaip tariant, gali praeiti labai, labai daug laiko, kol konkrečiau įsivaizduosime, kaip iš tikrųjų galėtų atrodyti kelionė su įgula į Marso paviršių.

Tačiau kosmoso agentūra akivaizdžiai dirba kruopščiai ir dabar siekia gauti informacijos ir atsiliepimų apie savo ambicingus planus.