Astronomai atrado superžemę, kuri aplink žvaigždę skrieja gyvybei palankioje zonoje

Astronomai patvirtino, kad aplink silpną raudonąją nykštukę Ross 508, esančią vos už 36,5 šviesmečių, sukasi 4 kartus už Žemę didesnė egzoplaneta. Atsižvelgiant į tai, ką žinome apie planetų masės ribas, tai reiškia, kad pasaulis greičiausiai yra žemiškas, arba uolinis, o ne dujinis.

Planeta aplink savo žvaigždę apskrieja per 10,75 dienos, o pati žvaigždė yra daug mažesnė ir blankesnė už mūsų Saulę.

Planeta aptikta naudojant Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOJ) Subaru teleskopą Havajuose. Kaip rašoma tyrime, egzoplaneta aplink savo žvaigždę sukasi gyvybei palankioje zonoje, tačiau mažai tikėtina, kad ji būtų tinkama tokiai gyvybei, kokia mums yra žinoma.

Gyvenamų egzoplanetų medžioklę šiek tiek apsunkina pats mūsų įsivaizdavimas, kokios tos egzoplanetos turėtų būti. Vienintelis mūsų turimas pavyzdys yra Žemė: palyginti maža planeta, skriejanti tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kur temperatūra yra palanki skystam vandeniui paviršiuje. Tai vadinamoji „gyvenamoji zona“.

Akivaizdu, kad tai nėra vieninteliai veiksniai, kurie gali turėti įtakos – Marsas patenka į Saulės gyvenamąją zoną, tačiau jis mums žinomai gyvybei tinkamas nėra.

Pagrindinis egzoplanetų paieškos metodas yra tranzito metodas. Jį naudoja NASA egzoplanetų medžioklės teleskopas TESS. Prietaisas žiūri į žvaigždes ir ieško reguliarių šviesos trukčiojimų, kuriuos sukelia tarp mūsų ir žvaigždės reguliariai praskriejantis objektas.

Šiuo metu yra patvirtintos 3858 šiuo metodu rastos egzoplanetos, rašo „Science Alert“.

Antrasis metodas yra radialinio greičio metodas, dar vadinamas svyravimo arba Doplerio metodu. Kai du kūnai sukimba orbitoje, vienas iš jų nesisuka aplink kitą, o skrieja aplink abipusį svorio centrą. Tai reiškia, kad dėl bet kurios aplink skriejančios planetos gravitacinio poveikio žvaigždė šiek tiek svyruoja vietoje.

Šis atradimas yra labai geras ženklas ateičiai. Pirma, Ross 508 b tranzitu pereina per savo žvaigždę. Tai reiškia, kad TESS, kuris šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo nukreiptas į šios žvaigždės dangaus sektorių, galėjo gauti pakankamai tranzito duomenų, kad astronomai galėtų nustatyti, ar egzoplaneta turi atmosferą. Tokie stebėjimai gali padėti mokslininkams apibūdinti pasaulių, kurie gali būti labiau tinkami gyventi, atmosferas.