Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Astronomija ir kosmonautika“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(0)
2018-12-31
42
NASA zondas „New Horizons“ per Naujuosius metus turėtų praskrieti pro tolimiausią kada nors tyrinėtą Saulės sistemos objektą – užšalusį dangaus kūną, skriejantį maždaug už 6,4 mlrd. km nuo mūsų planetos.
(0)
2018-12-31
30
Praėjusio amžiaus pabaigoje astronomas Bobas Williamsas norėjo nukreipti „Hubble“ kosminį teleskopą į dangaus lopinėlį, kuriame, kaip tuomet manyta, nieko nėra. Negana to, jis norėjo teleskopą nukreipęs į „tuštumą“ laikyti nukreiptą net 100 valandų.
(1)
2018-12-30
36
Aukštai virš mūsų galvų vyksta kažkas, kas turėtų kelti nemenką nerimą: Žemės magnetinis laukas yra smarkiai nusilpęs. Ir tai blogai ne tik dėl to, kad kompasams sunkiau „rasti Šiaurę“, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-30
52
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.
(0)
2018-12-29
20
Žmonės nuo seno naktimis grožisi dangumi. Giedrą naktį ten spindi žvaigždės, žmonių nuo seno klasifikuotos į žvaigždynus ar navigacijos tikslais, tačiau tam tikri objektai, nors dažnai
(1)
2018-12-29
4
2000 m. prasidėjusi mažųjų palydovų era įgauna vis didesnį pagreitį. 2018 m. buvo paleista apie 300 mažųjų palydovų, o tai beveik tris kartus daugiau nei 2016 metais. Didžiausią įtaką rinkos augimui turėjo sumažėjusios palydovų iškėlimo sąnaudos ir rizikos kapitalo fondų investicijos į šį sektorių. Kita mažųjų palydovų proveržio banga siejama su daiktų interneto bei mašinų komunikacijos plėtra. Naujomis galimybėmis kosmoso pramonėje domisi ir Lietuvos mokslas bei verslas, rašoma pranešime spaudai.
(0)
2018-12-28
9
Žemės sesės – bet ne dvynės – tyrimai gali atsakyti į daug klausimų, keliamų ne tik jos pačios, bet ir egzoplanetų atžvilgiu.
(0)
2018-12-28
14
Mokslininkams jau kurį laiką yra žinoma, kad Žemės atmosfera kiekvieną dieną praranda po kelis šimtus tonų deguonies. Jie daugiau ar mažiau supranta, kaip deguonis prarandamas naktinėje Žemės pusėje, tačiau nelabai žino, kaip šis procesas vyksta Saulės apšviestoje pusėje. Bet aišku viena: deguonį suryja pašvaistės, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-28
34
Mėnulio paviršiuje esantys krateriai yra meteoroidų smūgių padariniai. Tą žinome jau seniai – hipotezė patvirtinta Apollo misijų metu – bet tik neseniai supratome, kaip dažnai kažkas nukrenta Mėnulyje.
(1)
2018-12-28
7
Kai tik žmogus gimsta, nesvarbu, kur ir kada, nesvarbu, kokios lyties, odos spalvos ar orientacijos, jis tampa šio kosmoso piliečiu. Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta. Tai išskirtinis jausmas, kurį žmonija, bandydama įminti giliausias visatos paslaptis, išgyvena jau tūkstančius metų. Šiuo rašiniu noriu atskleisti bent dalį visatos įdomybių, kurios, kiekvienąkart atlošus galvą, atima žadą ir paskatinti bent kelis skaitytojus susimąstyti apie savo vietą visatoje.
(0)
2018-12-27
16
Reguliarūs Saulės dėmių stebėjimai tęsiasi daugiau nei keturis šimtmečius, nuo XVII a. pradžios. Iš jų žinome, kad Saulės paviršius kinta 11 metų aktyvumo ciklais – aktyvumo piko metu paviršiuje gali būti šimtai dėmių, minimumo – nei vienos. Taip pat yra užuominų apie ilgesniais laiko tarpais vykstančius pokyčius. Garsiausias iš jų yra Maunderių minimumas – 1645-1715 metais stebėtas labai mažo aktyvumo periodas.
(1)
2018-12-26
43
Europos kosmoso agentūra paskelbė naujas Marso nuotraukas, kurias užfiksuoti pavyko Marso atmosferoje besisukančiam zondui „Mars Express“, praneša „The Telegraph“.
(0)
2018-12-25
9
Mums brangieji akmenys atrodo santykinai reti ir pasislėpę giliai po Žemės paviršiumi. Tačiau kosmose jų – nors vežimu vežk ir kosminiais laivais gabenk. Astronomai atrado visą naują planetų klasę, kuriose junginių, iš kurių sudaryti safyrai ir rubinai tiek daug, jog jos turėtų žibėti, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-24
22
Naujausi JAV kosmoso agentūros NASA duomenys rodo, kad Saturno žiedai nyksta pačiu didžiausiu greičiu visame spektre, kokį prieš kelis dešimtmečius numatė šią planetą praskridę „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ zondai. Šiuos žiedus sutraukinėja Saturno gravitacija: dėl to planetoje be paviršiaus lyja dulkėmis ir ledu.
(1)
2018-12-24
15
„Xiaomi Beebest XA90“ - tai mėgėjiškas 90 mm refrakcinis teleskopas su 20 mm okuliaru ir 600 mm židinio nuotoliu. Jis yra skirtas ir žvalgytis po apylinkes, ir Mėnulio bei artimiausių planetų stebėjimui. Tvirtas aliuminio korpusas suteikia užtikrintumo, tačiau „Xiaomi Beebest XA90“ pirkėjai labiausiai džiaugsis priedais - aliuminiu trikoju, ekvatoriumi, optiniu ieškikliu, balansavimo svarmeniu ir kitais.
