Naujose Merkurijaus nuotraukose – mįslinga baltoji dėmė

Naktį iš rugsėjo 29 dienos į 30-ąją NASA zondas MESSENGER trečią kartą praskriejo arčiausiai Merkurijaus planetos ir beveik sėkmingai perdavė į Žemę naujausias jo paviršiaus nuotraukas, praneša „Space.com“. Skriedamas 19 312 kilometrų per valandą greičiu, MESSENGER prasilenkė su planeta 228 kilometrų aukštyje virš jos paviršiaus. Po šio manevro NASA zondo greitis dėl Merkurijaus traukos turėtų sumažėti iki 9 656 km/hm, o tai leis 2011 m. kovo mėnesį įvesti jį į Merkurijaus orbitą. Pasak NASA atstovų, trečiasis zondo priartėjimas prie Merkurijaus iš esmės pavyko sėkmingai, tačiau dėl kompiuterio sutrikimo turbūt nepavyko atlikti visos numatytos planetos paviršiaus fotografavimo programos. Kai MESSENGER atsidūrė Merkurijaus šešėlyje, zondo kompiuteris netikėtai persijungė į vadinamąjį saugaus veikimo režimą. NASA inžinierių manymu, sutrikimas įvyko dėl to, kad per 18 minučių, kai aparatas buvo planetos šešėlyje, ėmė klaidingai veikti jo elektros tiekimo sistema. Nors incidento metu visi MESSENGER prietaisai veikė tvarkingai, o gauti stebėjimų duomenys buvo įrašinėjami į duomenų kaupiklius, jų perdavimas į Žemę vėlavo. Be to, pasak MESSENGER tyrimų programoje dalyvaujančio J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos sistemų inžinieriaus Erico Finnegano, gali būti, kad nuotraukos, padarytos zondui tolstant nuo Merkurijaus, bus prarastos. Nepaisant šio sutrikimo, trečioji MESSENGER priartėjimo prie Merkurijaus misija laikoma sėkminga – zondas pirmą kartą nufotografavo kai kurias planetos paviršiaus sritis, o svarbiausia, kad visi jo prietaisai veikia normaliai. Šiuo metu, pasak „Space.com“, MESSENGER programos mokslininkai analizuoja zondo perduotas nuotraukas siekdami nustatyti, kiek duomenų buvo prarasta dėl kompiuterio sutrikimo.

NASA paskelbė pirmąjį naujausių Merkurijaus nuotraukų rinkinį, kuriame matyti anksčiau mažai ištirtos planetos dalies fragmentai. Tarp jų yra vienas „išvagotas“ krateris, kurio dugne yra gili lenkta įduba. Mokslininkai jau anksčiau Merkurijuje buvo pastebėję tokių „keistų“ kraterių. Manoma, kad jie susiformavo ne dėl meteoritų smūgių, o dėl tektoninės veiklos. Paprastai tokie krateriai išsiskiria savitais morfologijos bruožais – jų forma būna netaisyklinga, šlaitai ne tokie statūs, skiriasi ir kraterių medžiagos spektrinės analizės požymiai. Panašių kraterių Mėnulyje neseniai aptiko Japonijos ir Indijos kosminiai zondai, fotografavę jo paviršių didelės raiškos kameromis.

Be to, naujose nuotraukose matyti ir kitas keistas objektas – iš kelių žiedų susidedantis Merkurijaus paviršiaus darinys. Išorinės šios struktūros dalies skersmuo siekia apie 260 kilometrų. Ne ką mažesnį susidomėjimą kelia Merkurijaus paviršiuje aptiktos baltosios dėmės nuotrauka. Pirmą kartą šią mažą šviesią dėmę Merkurijuje 1998 m. teleskopu pastebėjo astronomas Ronaldas Dantowitzas. Antroji jos nuotrauka buvo gauta 2008 m. spalio 6 dieną, kai ją užfiksavo prie Merkurijaus antrąjį kartą priartėjusio MESSENGER zondo NAC (Narrow Angle Camera) fotokamera. Tą kartą ši dėmė buvo matyti planetos disko pakraštyje.

Šį kartą NASA zondui pavyko padaryti trečiąją ir iki šiol kokybiškiausią šio planetos paviršiaus darinio nuotrauką. Pasak „Astronomy.com“, dėl MESSENGER skrydžio trajektorijos nuotraukoje gerai matyti ir pati dėmė, ir jos prieigos, įskaitant tolumoje plytinčias lygumas ir kairėje, apačioje, dabar atrastą smūginės kilmės įdaubos apvadą.

Mokslininkus esą nustebino spindinčio ratilo centre esantis netaisyklingos formos įdubimas, kuris galėjo susiformuoti dėl tektoninių procesų. Spalvinės MESSENGER siaurakampės kameros nuotraukos atskleidė, kad ryškus dėmės ratilas ir joje esanti įduba yra skirtingų spalvų. Teigiama, kad į šį Merkurijaus regioną bus atkreiptas ypatingas dėmesys, kai MESSENGER 2011 m. bus įvestas į Merkurijaus orbitą ir pradės planetos tyrimus.

Naujausias MESSENGER perduotas Merkurijaus nuotraukas galima pamatyti zondo programos svetainėje.