Egzoplanetoms būdingos savybės bus tiriamos lazeriais

Komplekse naudojami lazeriai yra vieni galingiausių pasaulyje: pavyzdžiui, ultravioletinis lazeris 20 nanosekundžių impulso metu gali sugeneruoti 500 trilijonų vatų galios spindulį. Tokie skaičiai mokslininkams atveria naujas galimybes. Pavyzdžiui, Kalifornijos Berkeley Universiteto astronomas Raymond'as Jeanloz'as tikisi šiais įtaisais pasinaudoti atkurdamas Jupiteryje bei kitose didesnėse planetose egzistuojančias sąlygas - ten vien atmosferos slėgis gali tūkstančius kartų viršyti Žemės centre esantį slėgį. 

Atliekant tokio tipo eksperimentus lazerio spinduliu bus apšaudomas 800 mikrometrų diametro geležies mėginys. Intensyvus karštis garins metalą,  sugeneruodamas tokį galingą dujų srautą, kad jo smūginė banga suspaus geležį jėga, milijardą kartų viršijančią atmosferinį slėgį. Esant tokiam slėgiui mokslininkai tikisi išmatuoti metalo kristalinės struktūros ir lydimosi taško pokyčius - taip būtų bent šiek tiek atidengta skraistė, slepianti pastaraisiais dviem dešimtmečiais atrastų šimtų gigantiškų egzoplanetų paviršiuje vykstančių fizikinių reiškinių principus. "Tokių planetų chemija visiškai nežinoma, ir to niekada anksčiau nebuvo įmanoma atkurti laboratorinėmis sąlygomis", teigia Jeanloz'as.

Kitais metais "Lawrence Livermore National Laboratory" mokslininkų komandos žada pradėti netgi dar įspūdingesnius eksperimentus. Jie lazeriais inicijuos vandenilio izotopų sintezės reakciją, tačiau skirtingai nei ankstesnių eksperimentų metu, naujoji reakcija turėtų būti negęstanti, t.y. vyks tol, kol bus jai reikalingo kuro. Eksperimento metu gauti duomenys bus panaudoti kuriant komercines branduolinės sintezės principu veikiančias jėgaines.

Žinoma, ta pati reakcija pasitarnaus ir ankstesniam tikslui - ji padės aptarnaujant JAV branduolinių ginklų atsargas. Dabartiniu metu nuo paskutinių šios šalies atliktų karinės paskirties branduolinių eksperimentų jau praėjo daugiau kaip 15 metų. Branduolinių galvučių tinkamumo naudoti nustatymui inžinieriai naudoja kompiuterinį modeliavimą, tačiau kompiuterinius modelius būtina kalibruoti pagal eksperimentinius duomenis.